PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Kovo 3 d. 13:35

Ugniagesių rūmus puošę P. Rimšos medaliai išsaugoti iki šių dienų

Kaunas

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


30645

Iki šių dienų savąją autentiką išsaugojo nepakitę Kauno ugniagesių rūmai prie Nemuno, pastatyti 1930-aisiais, o jų fasadą tebepuošia atidarymo proga nukaldinti žymaus lietuvių skulptoriaus, medalių kūrėjo bei grafiko Petro Rimšos sukurti atminimo medaliai. Tiesa, ilgus dešimtmečius jie buvo paslėpti nuo praeivių akių ir saugomi, kad netaptų metalo laužu. Rūmų istorija dar kartą prisiminta šiemet, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio metais.

Anot Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės Džiugintos Vaitkevičienės, 1930-aisiais buvo minimos Vytauto Didžiojo mirties 500-osios metinės, tad Nemuno ir I. Kanto gatvių sankirtoje pastatytas naujas ugniagesių pastatas. Jį suprojektavo žymus to meto architektas Edmundas Frykas, statybos darbams vadovavo inžinierius konstruktorius Pranas Markūnas.

Rūmai šioje vietoje statyti, kad būtų apsaugoti svarbiausi miesto statiniai: Rotušė, Prezidentūra, Valstybinis dramos ir Muzikinis teatras. Į Ugniagesių rūmus anuomet užsukdavo pats Prezidentas Antanas Smetona, miesto burmistras Jonas Vileišis, literatas ir kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, kiti garbūs to meto inteligentai.

„Įamžinant Vytauto Didžiojo atminimą, Ugniagesių rūmų fasadą ties antruoju pastato aukštu nuo pat įkurtuvių puošė įmūryti skulptoriaus P. Rimšos sukurti ir iš vario išlieti dideli medaliai. Užėjus sovietų okupacijai, šie kūriniai, kad nebūtų sunaikinti, nuo pastato fasado buvo nuimti ir saugiai paslėpti. Besikeisdami Kauno ugniagesių vadovai vieni kitiems parodydavo medalių slaptavietę, kad nedingtų kaip bevertis metalo laužas. 1976 metais išeidamas į pensiją Kauno centrinės dalies viršininkas Pranas Plioplys medalius saugoti perdavė savo įpėdiniui Vytautui Pranui Murmokui, o šio iniciatyva, prasidėjus Sąjūdžiui, medaliai vėl buvo įtaisyti tose pačiose vietose, Ugniagesių rūmų pastato fasade“, - naujienų agentūrai ELTA pasakojo Kauno apskrities ugniagesių gelbėtojų atstovė D. Vaitkevičienė.

Originalūs P. Rimšos medalio liejiniai Šveicarijos „Huguenin Freres & Company“ monetų kalykloje buvo saugomi iki 1985 metų. Su šios firmos specialistu Lietuvos atstovai vėliau konsultavosi kurdami paauksuotą Vytauto Didžiojo medalį. Kiekviena net ir smulkiausia P. Rimšos vaizduojamo motyvo detalė buvo itin kruopščiai ir preciziškai atkurta bei išryškinta.

Paauksuoto medalio averse pavaizduotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio portretas, fone - kautynių fragmentas. Iškalti kunigaikščio mirties ir pirmojo medalio leidimo metai (1430 - 1930). Medalio reverse - žemėlapis, kuriame pavaizduota Lietuvos valstybės, savo šlovę bei didybę pasiekusios Vytauto valdymo laikotarpiu, teritorija. Palei medalio briauną - įrašas „VYTAUTO DIDŽIOJO LAIKŲ LIETUVA“.

Paauksuoto medalio apraše pabrėžiama, kad „Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas - neabejotinai žymiausias visų laikų Lietuvos valdovas, gabus diplomatas ir karvedys. Jo valdymo epochai būdingos ryškios permainos Lietuvos valstybės ir kultūros gyvenime. Jo valdymo pradžia sutapo su Lietuvai reikšmingų kryžkelių ir persilaužimo laikotarpiu“.

„Tapęs architektūros paminklu, senasis statinys ir dabar atlieka Kauno ugniagesių centro funkcijas, taip pat jis laikomas vienu gražiausių tokios paskirties pastatų Lietuvoje. Rūmuose veikia nedidelis ugniagesių technikos muziejus, tačiau žymiai didesnė senųjų eksponatų dalis saugoma Aleksote, Aviacijos muziejuje. Pastarasis įkurdintas senojo aerodromo, kurio lėktuvų bei angarų apsaugai buvo būtini ugniagesiai, teritorijoje“, - Eltai pasakojo D. Vaitkevičienė.

ELTA