Ugniagesiams, pasitelkus savanorius ugniagesius, pavyko užgesinti didelį pavojų kėlusį gaisrą

Kaunas

PAGD nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

48214

Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje siaučiantys gaisrai nerimauti verčia ir Lietuvos ugniagesius gelbėtojus. „Mums kol kas pavyksta jų išvengti. Nors praėjusią savaitę ir kilo gaisras Jonavos rajone, Tartoko kaime esančiame miške, kur degė 8 hektarai durpingos paklotės, laimei, jį pavyko laiku užgesinti, - sako Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius. - Iš pradžių miškininkai kelias paras šį gaisrą bandė gesinti patys. Kai atvykome į talką, jie buvo visai nusikamavę.

Darbo išties užteko visiems. Visą sekmadienį degančią durpingą pievą gesino 18 ugniagesių, talkino ir penki miškininkai. Labai daug mums padėjo ir į gaisrą atskubėję iš Kauno rajono keturi savanoriai ugniagesiai. Kad gaisras sėkmingai užgesintas, galima tik padėkoti visiems, kurie negailėdami jėgų darė viską, kad jis neišplistų.“

Šį gaisrą gesino savanoriai ugniagesiai Arūnas Augis, Raimondas Bagdonas, Skirmantas Laužikas ir Šarūnas Pikelis. Beje, pasak V. Kerševičiaus, sužinoję, kad reikia pagalbos, du Jonavos savanoriai ugniagesiai atvyko į gaisrą net iš Palangos, kur tuo metu poilsiavo. Tai, jo nuomone, rodo žmonių pilietinę atsakomybę ir pareigos suvokimą.

„Kol degimas yra paviršinis, užgesinti degančią durpingą paklotę yra lengviau. Bet prasidėjus giluminiam degimui, tai padaryti būtų buvę gan sudėtinga. Tada net ir vaikščioti pavojinga, nes bet kurioje vietoje, išdegus durpėms, galima įsmukti gilyn“, - apie tokių gaisrų gesinimo ypatumus pasakoja V. Kerševičius.

Gesinti degančias durpingas pievas – alinantis darbas. Dirbti ugniagesiams tenka ne tik tvankiame karštyje, bet ir ore tvyrančiuose aitriuose dūmuose ir dulkėse. O užsitęsus tokiems gaisrams, troškūs pelenų debesys pasklistų po aplinkinius kaimus ir miestelius.

Viena iš priežasčių, kodėl įsidega durpynai, pasak V. Kerševičiaus, neužgesinti laužai. Laužavietė rasta ir Tartoko kaime esančiame miške, kuriame degė durpinga paklotė. Gesinant durpynų gaisrus visada reikia ir daug vandens. Šį kartą jį teko gabenti iš gaisrinio hidranto, esančio už 4 kilometrų nuo gaisro vietos.

„Galima tik pasidžiaugti, kad gaisras neišplito. Nors visiems ir teko braukti prakaitą, o po to kelias dienas kamavo kosulys, bet ugnis laiku buvo nuslopinta. Būtų labai gerai, jei žmonės atsakingai elgtųsi miškuose, kad netektų kamuotis nei ugniagesiams, nei miškininkams, bandant sustabdyti gaisro plitimą“, – sako Vilniaus ugniagesių vadovas Vidas Kerševičius. Gesinat šį gaisrą ketinta pasitelkti ir karinių oro pajėgų sraigtasparnį, bet jo šį kartą neprireikė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt