Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6670 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 6,9 proc. Gaisruose žuvo 41 žmogus, t. y. 19,6 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, vaikų žūčių pavyko išvengti, o 87 gyventojai patyrė traumų. Tai mažiausias žuvusių žmonių skaičius per 16 metų.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 75 gyventojus, iš jų 4 vaikus. Nuo ugnies jie apsaugojo 545 pastatus, 90 transporto priemonių, išgelbėjo 159 gyvūnus.
Miestuose žuvo 12 žmonių, o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 29. Dešimt gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 4 – Šalčininkų r. sav., 3 – Vilniaus r. sav.), 6 – Šiaulių, po 5 – Kauno ir Panevėžio, po 4 – Klaipėdos, Telšių ir Utenos, 2 – Marijampolės, 1 – Alytaus apskrityje, o Tauragės apskrityje žmonių aukų gaisruose pavyko išvengti.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (8 gyventojai), ketvirtadienį ir penktadienį (po 7), tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val. gaisruose žuvo 27 gyventojai), tragiškiausios mėnesio dienos: 8-oji ir 11-oji (ugnis pasiglemžė po 4 žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 29 vyrai, 7 moterys, o 5 žmonių tapatybės nenustatytos. Žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 57 metai.
Penkiolika žmonių žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 6 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 5 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 5 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, po 1 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų) bei dėl kitų priežasčių. Dar 6 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 3293 arba 49,4 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 2,9 tūkst. ha. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 1334 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 514, Šiaulių – 268, Utenos – 252, Panevėžio – 205, Alytaus – 202 gaisrai, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų atvirosiose teritorijose kilo 26,6 proc. daugiau, ypač jų skaičius išaugo Marijampolės (54,1 proc.), Panevėžio (55,3 proc.), Kauno (41,6 proc.) ir Utenos (44,0 proc.) apskrityse. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai kovo – gegužės mėn. kyla 4680 gaisrų, iš jų 2780 – atvirosiose teritorijos. Šių metų pavasarį ugniagesiai gesino 5235 gaisus, iš jų 3193 – atvirosiose teritorijose (15 proc. daugiau nei 5-erių metų kovo – gegužės mėn. atvirųjų teritorijų gaisrų vidurkis).
1355 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 20,3 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 28 gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia sumažėjo 14,1 proc. Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Be to, 412 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6,2 proc. visų gaisrų), juose žuvo 5 gyventojai. Iš jų daugiausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 179 gaisrai), pirtys (66). Užgesintas 451 transporto priemonių gaisras (6,8 proc. visų gaisrų), juose degė 348 lengvieji automobiliai. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 53 gaisrai (0,8 proc. visų gaisrų).
Miestuose užgesinti 2902 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3768. Ugnis sunaikino 202 pastatus, 117 transporto priemones, 69 gyvūnus, 122 tonas pašarų, 2281 kv. m gyvenamojo ploto, o 3719 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (25,1 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (14,7 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (11,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (10,0 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (4,4 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (3,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,1 proc.), neatsargus rūkymas (2,1 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,2 proc.). Be to, įregistruotas 101 padegimas (1,5 proc.), o 921 gaisro (13,8 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 4550 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gelbėjimo darbų atlikta 1 proc. daugiau. Jų metu ugniagesiai išgelbėjo 121 gyventoją, iš jų 8 vaikus.
Ugniagesiai gelbėtojai 1649 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (iš jų 582 darbai – techninė pagalba: užgriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.), 1586 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (iš jų 804 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams). 588 darbus atliko autoavarijose (7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį), kur panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 62 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 22 žuvusiųjų kūnus.
119 kartų ugniagesiams teko dirbti vandenyje ir ant ledo (53 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Šių darbų metu jie ištraukė 29 skenduolius bei išgelbėjo 13 gyventojų. Be to, ugniagesiams 74 kartus teko surinkti gyvsidabrį, 193 kartus likviduoti cheminius incidentus, 251 kartą budėti nukenksminant sprogmenis ir kt.
Prasidėjus karščiams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Praėjusią vasarą ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 66 skenduolius, iš jų 3 vaikus, o 12 gyventojų iš vandens gniaužtų pavyko išgelbėti.