Tyrinėjimų taikiklyje – kulinarinis krašto paveldas

Kaunas

Nijolė Adukonienė su tradicine amatininke, šakočių kepėja Ona Raudeliūniene (dešinėje).

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

115652

Prieš pat naujuosius dienos šviesą išvydo Kaišiadorių muziejaus Vyriausiosios fondų saugotojos Nijolės Adukonienės parengta knyga „Kaišiadorietiška virtuvė“. Naujos knygos autorei uždavėme kelis klausimus.

Foto galerija:

- Papasakokite trumpai apie save, kiek metų dirbate muziejuje, už ką esate atsakinga.

- Kauno technologijos universitete esu baigusi viešo administravimo magistrantūros studijas. Šiuo metu Vilniaus universitete studijuoju komunikacijos mokslus. Kaišiadorių muziejuje dirbu septynerius metus. Esu atsakinga už eksponatų apsaugą ir apskaitą bei saugojimą. Muziejuje kaupiami ir saugomi Kaišiadorių miesto ir rajono kultūros istoriją bei gamtą atspindintys archeologijos, etnografijos, istorijos, dailės ir gamtos rinkiniai.

Tačiau muziejaus veikla siekiama ne tik kaupti ir išsaugoti autentiškus daiktus, liudijančius vietovės praeitį, bet ir pažinti bei populiarinti vietovės kultūros raidą, kultūrinį paveldą. Šiuo tikslu vykdomi kultūriniai tyrinėjimai, rengiamos parodos, jų katalogai, leidžiamos knygos. Tyrimai taip pat reikalingi muziejaus eksponatų suvokimui ir jų istorinio konteksto atskleidimui.

- Kaip kilo mintis išleisti knygą “Kaišiadorietiška virtuvė”?
- Mano tyrinėjimų objektas – kulinarinis paveldas. Nuo 2015 metų rinkau medžiagą apie Kaišiadorių rajono valgius, gėrimus, jų ruošimo ir vartojimo papročius. Aiškinausi ar egzistuoja kaišiadorietiška virtuvė ir kokia ji yra. Apibendrinta šių tyrimų medžiaga sugulė į 372 puslapių apimties knygą „Kaišiadorietiška virtuvė“, kuri pačioje 2019 metų pabaigoje buvo pristatyta Žaslių kultūros centre. Iki šiol Kaišiadorių rajone kulinariniam paveldui nebuvo skiriama didelio dėmesio, jis nebuvo aktualizuojamas. Knygoje aprašomi maisto ruošimo ir valgymo papročiai, pagrindiniai maisto produktai (grūdai, bulvės, mėsa, žuvis, pienas, daržovės, vaisiai, uogos, riešutai, grybai), gėrimai, išskiriami kasdieniniai ir šventiniai valgiai.

Knygos „Kaišiadorietiška virtuvė“ turinys atspinti tai, ką pavyko rasti kitų autorių parengtose studijose, knygose, išlikusiuose archyviniuose dokumentuose, etnografiniuose aprašuose, išgirsti vyresniosios kartos prisiminimuose. Sparčiai mažėjantis vyresniosios kartos rajono gyventojų, galinčių perduoti savo kulinarinę patirtį, skaičius taip pat lėmė šios knygos reikalingumą. Knygoje kalbama apie XX amžiaus pirmosios pusės laikotarpį, daugiausia – apie ketvirtąjį dešimtmetį. Kogero, ketvirtasis dešimtmetis šiuo metu yra pats seniausias laikotarpis, kurio patiekalų skonį mena šiuo laiku tebegyvenantys žmonės. Knygoje jų pasakojimai cituojami buitine šnekamąja kalba, išsaugant kalbos gyvumą, išraiškingumą.

Pristatant XX amžiaus pirmosios pusės kaišiadorietišką virtuvę daugiausia kalbama apie smulkių ir vidutinių ūkininkų, kurie sudarė didžiausią gyventojų dalį, valgymo tradicijas. Stambesnieji ūkininkai ir inteligentija pokaryje patyrė didžiausias represijas ir atmintis apie jų gyvenimo būdą liko mažai fiksuota. Taip pat kalbėdami apie kaišiadorietišką virtuvę turime suvokti, kad ji nebuvo vienalytė. Skirtingai maitinosi ne tik stambūs, vidutiniai ir smulkūs ūkininkai, bet ir miestiečiai. Atskirą dėmesį reikėtų skirti dvarininkų ir tautinių mažumų kulinariniam paveldui.

– Kas jums padėjo - iš kur ėmėte receptus, kas darė fotonuotraukas?

– Knygoje tekstinė medžiaga gausiai iliustruota nuotraukomis, piešiniais. Iš Kaišiadorių muziejaus ir kitų atminties institucijų fondų taip pat Kaišiadorių rajono gyventojų asmeninių rinkinių atrinktos istorinės nuotraukos. Dabartinėse, spalvotose, fotografės Astos Sabonytės, nuotraukose užfiksuoti tradiciniai regiono valgiai ir gėrimai, kurių dalį paruošė sertifikuoti tautinio paveldo amatininkai: duoną – Mindaugas Nasevičius, šakotį – Ona Raudeliūnienė. Etnografinius eksponatus piešė dailininkė Kristina Tokarevienė, maisto ruošimo procesus iliustravo dailininkė Asta KalvinskaitėKucharskienė.

Džiaugiuosi puikiu knygos maketu, kurio autorius Saulius Jankauskas. Esu dėkinga visiems, prisidėjusiems prie šios knygos parengimo ir išleidimo. – Kas pačiai atrodo labiausiai pasisekė knygoje. Per kiek laiko surinkote medžiagą? – Knygos recenzentės, Kulinarijos paveldo fondo direktorės Birutės Imbrasienės teigimu, ši knyga ne tik prisideda prie lietuviškos virtuvės tradicijų gaivinimo, bet ir pristato lietuvių kulinarijos paveldą kaip integralią Lietuvos kultūros dalį. Ji skirta visiems, besidomintiems mūsų kulinarijos paveldu, mitybos kultūros raida, kaimyninių tautų kulinarine įtaka, vaišių papročiais, tradicinėmis šventinių, apeiginių ir kasdienių valgių gamybos technologijomis, receptais, regioniniais skirtumais.

– Ar pati mėgstate gaminti? Jei taip, tai ką?

– Aš pati virtuvėje praleidžiu daug laiko, man tai savotiška terapija. Mėgstu patiekalus kurie sužadina vaikystės prisiminimus, branginu iš kartos į kartą perduodamus šeimos receptus. Rinkdama medžiagą šiai knygai prisijaukinau mielinę tešlą, išmokau ruošti grūdų, morkų, burokėlių kavą, raugti duonos, džiovintų obuolių, kmynų girą, daryti salyklinį alų.

O tarkuotų bulvių koše (kugeliu), tokia kokią anuomet kepdavo šeimininkės, su spirgučių ar varškės padažu savo šeimą tikrai gali palepinti kiekviena moteris. Jeigu norėsite įtikti svečiams iškepkite virtų bulvių tešlos kakorų su keptų morkų ir svogūnų įdaru. Arba iškepkite miltinių blynų per visą keptuvę ir patiekite juos su keptais kiaušiniais ir lašinukais.

– Kokiu tiražu knyga išleista, kas ją spausdino, kur ją galima įsigyti? Kas finansavo knygos išleidimą?

– Knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Dalis tiražo (knyga išleista 1000 egzempliorių tiražu) perduota Lietuvos viešosioms bibliotekoms. Ją galima rasti visuose Kaišiadorių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose, o kituose rajonuose centrinėse bibliotekose. Knyga nebus prekiaujama, ji atliks reprezentacinio rajono leidinio funkciją.

Muziejaus leidiniai dažnai tampa kokybiška dovana rajono gyventojams, savivaldybės svečiams. Esu tikra, sulauksite klausiančių žvilgsnių, o netikėtas skonių derinys, pažadu, maloniai nustebins ir jus pačius. Tiesa, vyresniosios kartos šeimininkėms, tai jokia naujiena. Šių ir kitų knygoje aprašytų patiekalų kvapai po jų namus dar dažnai pasklinda. Viliuosi, kad ši knyga užtikrins kaišiadorietiškos virtuvės pažinimą, išsaugojimą ir tęstinumą.

Kalbėjosi Virginija Šimkūnienė

Vytauto Budvyčio nuotr.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt