Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Karo pabėgėliai iš Ukrainos. BNS nuotr.
ELTAŠaltinis: ELTA
Jo duomenimis, 71 proc. karo pabėgėlių nurodė, jog yra nusiteikę grįžti į savo gimtąją šalį, kai bus saugu tą padaryti, dar apie 12 proc. teigė nesą apsisprendę.
Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai tarp pagrindinių poreikių įvardijo finansinę paramą (60 proc.), kalbos kursus (43 proc.), įdarbinimą (36 proc.), sveikatos paslaugas (34 proc.) bei ilgalaikį apgyvendinimą (25 proc.)
„Pagrindiniai ukrainiečių poreikiai iš esmės nesikeičia, žmonėms svarbiausi yra finansinis stabilumas ir darbas. Tačiau matome kad auga poreikis mokytis lietuvių kalbos. Akivaizdu, kad kuo ilgiau ukrainiečiai gyvena Lietuvoje, tuo labiau jiems reikia integruotis ir siekti čia savo tikslų, o kalba yra vienas esminių dalykų. Ir jeigu praėjusiais metais pirmąjį pusmetį, apie poreikį mokytis lietuvių kalbos kalbėjo tik 8 proc. respondentų, tai šiemet šis skačius išaugo iki 43 proc.“ – pranešime cituojamas IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.
Tarp kitų kliūčių įsidarbinant, ukrainiečiai taip pat nurodė sveikatos būklę (20 proc.) ir šeimines aplinkybes (20 proc.). Anot DTM tyrimo 45 proc. ukrainiečių dirba samdomą darbą, dar 15 proc. patys sau sukūrė darbo vietą, o likusieji jo tebeieško.
Per dvejus metus, nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 87 tūkst. ukrainiečių.