Tyrimas: Lietuvoje svarstant narkotikų dekriminalizavimą, ES praktika skiriasi

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

161217

Dalis Europos valstybių atsisakė baudžiamosios atsakomybės už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tačiau dalis ją taiko, nors iki minimumo sumažino baudžiamąsias sankcijas už nepavojingas veikas.

Tokius apibendrintus duomenis atlikęs tyrimą dėl Europos Sąjungos (ES) valstybėse taikomos atsakomybės už disponavimą nedideliu kiekiu narkotikų pateikia Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius.

Apžvalga pateikta Lietuvoje diskutuojant dėl galimybės atsisakyti baudžiamosios atsakomybės taikymo už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti.

Seimas gruodžio pabaigoje po pateikimo pritarė grupės parlamentarų pateiktam siūlymui dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti. 

Už nedidelio kiekio narkotikų laikymą savo reikmėms ir vartojimą bausti taikant tik administracinę atsakomybę – baudas iki 100 eurų.  Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 57 parlamentarai, prieš buvo 24, susilaikė – 20, toliau jos bus svarstomos Seimo komitetuose.

Dalis šalių atsisakė kriminalizavimo

Seimo specialistų atliktame tyrime nurodoma, kad bent kelios iš aptariamų valstybių, pvz., Čekija, Estija, Portugalija, pastaraisiais dešimtmečiais atsisakė baudžiamosios atsakomybės taikymo už disponavimą mažu kiekiu narkotinių medžiagų ir įtvirtino administracinę atsakomybę.

Taip pat pažymima, kad ES valstybės, kurios tebesilaiko kriminalizavimo politikos, dažnai numato galimybes iki minimumo sumažinti baudžiamąsias sankcijas ar iš viso jų išvengti, jeigu veika atitinka mažo pavojingumo kriterijus arba veiką padaręs asmuo vykdo tam tikrus įsipareigojimus – pvz., sutinka gydytis nuo priklausomybių.

Taip pat tokiose valstybėse išsaugoma bent formali galimybė taikyti realią baudžiamąją atsakomybę, kai susiduriama su pavojingesnių požymių turinčiomis veikomis, pvz., kai disponuojama mažu kiekiu, bet itin žalingų narkotinių medžiagų ar veika kartojama daug kartų.

Pasak tyrimo, kompromisinis reglamentavimas įtvirtintas Latvijoje, kur pirmą kartą pas asmenį radus nedidelį kiekį narkotinių medžiagų tokia veika užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau už pakartotinius atvejus jau taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Jei asmuo gauna administracinę nuobaudą už nedidelio kiekio narkotikų turėjimą, jis informuojamas, kad už pakartotinę veika per metus nuo nuobaudos skyrimo jam bus taikoma baudžiamoji atsakomybė, o griežčiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas iki trejų metų.

Lenkijoje už neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą baudžiama laisvės atėmimu iki trijų metų, o mažiau sunkiais atvejais gresia bauda, laisvės apribojimas ar laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Tais atvejais, kai neteisėtai laikomų narkotinių medžiagų kiekis yra nedidelis, o jos skirtos asmeniniam vartojimui, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas, jeigu bausmės skyrimas asmeniui būtų netikslingas.

Nuo atsakomybės galima atleisti

Dalyje ES valstybių už disponavimą narkotinėmis medžiagomis numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau yra galimybė nuo jos atleisti, jei veika nepavojinga, narkotinės medžiagos buvo laikomos asmeniniam vartojimui, asmuo sutinka gydytis.

Austrijoje už neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą gresia iki vienerių metų laisvės atėmimo arba bauda, kuri priklauso priklauso nuo baudžiamo asmens ekonominių ir kitų gyvenimo aplinkybių. 

Švelnesnė atsakomybė numatyta, jeigu šios veikos daromos dėl asmeninio vartojimo – baudžiama laisvės atėmimu iki 6 mėnesių arba bauda, taip pat yra keletas procedūrinių galimybių išvengti realaus bausmių taikymo.

Prokuroras arba teismas gali sustabdyti baudžiamąjį procesą ir iki dvejų metų atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jei veiką padaręs asmuo sutinka gydytis, bausmės vykdymo atidėjimo metu tinkamai vykdo nustatytas sąlygas.

Estijos Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir disponavimą su tikslu prekiauti – baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų nelaisvės. Tačiau baudžiamosios atsakomybės už disponavimą mažu kiekiu narkotinių medžiagų, kai nesiekiama jomis prekiauti ar platinti, nuo 2002 metų nebėra.

Prancūzijos Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, už vartojimą baudžiama laisvės atėmimu iki vienerių metų ir bauda iki 3 tūkst. 750 eurų. Baudžiamasis persekiojimas už narkotikų vartojimą gali būti pakeistas gydomojo pobūdžio priemonių skyrimu.

Nuo 2020 metų rugsėjo taikoma nauja Visuomenės sveikatos kodekso straipsnio nuostata, pagal kurią, nustačius narkotikų vartojimo atvejį, galima nutraukti baudžiamąjį persekiojimą ir skirti veiką padariusiam asmeniui fiksuotą 200 eurų baudą.

Suomijoje už narkotinės medžiagos laikymą ar mėginimą ją įsigyti baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už mažą kiekį baudžiama bauda ar laisvės atėmimu iki šešių mėnesių, tačiau kaltinimai gali būti panaikinti ar bausmė netaikoma, jeigu veika yra laikytina smulkiu pažeidimu. Kaltinimai gali būti panaikinti ar bausmė netaikoma, jeigu veiką padaręs asmuo siekia gydytis.

Jei narkotikus vartojo nepilnametis, o tokia jo veika nustatyta pirmą kartą, rengiamas pokalbis. Jo metu veiką padariusiam nepilnamečiui perduodamas žodinis papeikimas, o kaltinimai panaikinami.
.
Švedijoje už tyčinį narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, vartojimą ir kt., jeigu veika yra pripažintina nesunkia, baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki šešių mėnesių.

Kai kiekis nėra mažas ar medžiagos yra pavojingos, baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. Pasak tyrimo, praktiškai tokių veikų atvejais dažniausiai taikoma bauda.

Jei pagal bylos aplinkybes pripažįstama, kad ir baudos taikymas būtų neadekvati priemonė, veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriama probacija, derinama su darbu visuomenės labui ar gydymu.

Vokietijoje už narkotinių medžiagų neteisėtą laikymą bendru atveju baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų arba bauda. Tačiau galima atsisakyti baudžiamojo persekiojimo, jeigu minėtas veikas padariusio asmens kaltė yra nedidelė, o veikos buvo padarytos su mažais kiekiais narkotinių medžiagų, skirtų asmeniniam naudojimui.

Pataisas teikia valdančiųjų ir opozicijos atstovai

Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimo kodeksų pataisas, kuriomis siūlo dekriminalizuoti nedidelio narkotikų kiekio turėjimą be tikslo platinti ir už tai numatyti baudą iki 100 eurų, inicijavo daugiau kaip ketvirtadalis parlamentarų.

Pataisas pateikė daugiau kaip 30 Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicijos frakcijų. Tarp pasirašiusiųjų yra visų trijų valdančiųjų partijų pirmininkai Gabrielius Landsbergis, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė.

Pagal pataisas, Administracinių nusižengimų kodeksas būtų papildytas, kad nedidelio kiekio narkotinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 100 eurų. 

Baudžiamoji atsakomybė ir toliau būtų taikoma asmenims, kurie įkliūtų turintys didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Siūloma nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai įgytus kvaišalus.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas, kad už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. 

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt