Tyrimas: lietuvių mityba gerėja, bet štai ko galėtume pasimokyti iš estų

Vilnius

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

94393

Pirmą kartą Baltijos šalyse ,,Arimex” užsakymu vykdytas riešutų ir džiovintų vaisių kategorijų tyrimas atskleidė įdomius vartotojų užkandžiavimo įpročius. Kuo mūsų ir kaimyninių šalių gyventojų mitybos įpročiai panašūs, o ko, pasak mitybos specialistų, galėtume pasimokyti iš estų?

Sveikata besirūpinantys reiklesni ir savo mitybai

Įdomus ir nustebinęs tyrimo faktas, kad riešutų ir džiovintų vaisių nevartoja tik 1 proc. apklaustųjų. Riešutai yra dažniausiai vartojamas produktas – bent kartą per savaitę juos vartoja 35 proc. Lietuvos gyventojų. Mūsų šalyje bent kartą per savaitę riešutus vartojančių asmenų yra 35 proc., Latvijoje 25, Estijoje 26 proc. Panašūs rodikliai ir džiovintų vaisių kategorijoje: 29 proc. Lietuvoje, 19 proc. Latvijoje ir 15 proc. Estijoje.

„Kaip rodo tyrimas, vartojimo dažnis labiau susijęs su vartotojų gyvenimo būdo skirtumais: kelis kartus per savaitę sportuojantys asmenys riešutus ir džiovintus vaisius, jų mišinius vartoja dažniau nei nesportuojantys. Matome, kad pirkėjai tampa vis reiklesni perkamų riešutų ir džiovintų vaisių kokybei, pageidauja didesnės jų įvairovės, atidžiai skaito produktų sudėtį ir vis dažniau renkasi produktus be pridėtinio cukraus. Didėja ir ekologiškų produktų paklausa, jų šiais metais parduodame beveik dvigubai daugiau nei pernai“ – tyrimą komentuoja „Arimex“ direktorius Gražvydas Jukna.

Lietuvius pirkti paskatina akcijos

Riešutų bei džiovintų vaisių įsigijimo įpročiai Baltijos šalyse taip pat skirtingi: tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai dvigubai dažniau juos perka reguliariai ir dažniausiai akcijų metu, o štai mūsų kaimynai latviai ir estai riešutus, džiovintus vaisius perka epizodiškai, tuomet, kai užsinori.

Tyrimo duomenys taip pat atskleidžia, kad vartotojai nemėgsta pirkti ,,katės maiše” – net 2 iš 3 riešutus ir džiovintus vaisius perkančių vartotojų (Estijoje 3 iš 4) teigė, jog galimybė pamatyti ir įvertinti pakuotėje esančius produktus yra svarbiausias reikalavimas renkantis vieną ar kitą produktą.

Visų trijų (riešutus, džiovintus vaisius, ir jų mišinius) kategorijų produktus įprastai vartoja sveikai besimaitinantys, ieškantys kokybiškų produktų Baltijos šalių gyventojai. Visi apklausoje dalyvavę vartotojai rinkdamiesi džiovintus vaisius ar riešutus svarbiausiu pasirinkimo kriterijumi įvardina kainos ir kokybės santykį.

Kodėl mitybos specialistas patarė imti pavyzdį iš estų?

Tyrimas rodo, kad lazdynų, migdolų bei graikiniai riešutai Lietuvoje yra populiariausi, juos kartą per mėnesį perka daugiau nei pusė apklaustųjų (54-57 proc.), pistacijų ir žemės riešutų per tokį patį laikotarpį įsigijo apie pusė tyrimo dalyvių (49-50 proc.)

Latvijoje dažniausiai perkami buvo migdolai (43 proc.) ir žemės riešutai (42 proc.). Estijoje populiariausi lazdynų riešutai (50 proc.), migdolai (49 proc.), pistacijos (46 proc.) riešutai. Šioje šalyje renkantis riešutų rūšį pastebimas lyties faktorius: moterys daug dažniau nei vyrai perka migdolų, anakardžių ir bertoletijų riešutus, o vyrai – žemės riešutus. Pistacijų riešutai, kaip ir Latvijoje bei Lietuvoje, labiau populiarūs buvo tarp jaunesnio amžiaus respondentų.

Tyrimo duomenis įvertinęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. Rimantas Stukas sako, kad ši apžvalga atskleidžia įdomų faktą, kad retai vartojame brazilinių bertoletijų riešutus, priešingai nei kaimynai estai, nors mums šie riešutai yra labai naudingi dėl juose esančio seleno. ,,Bertoletijų riešutai yra puikaus mikroelemento – seleno, antioksidanto šaltinis, kurio nerasime Lietuvoje išaugintose daržovėse, javuose, nes mūsų dirvožemyje jo nėra. Tikrai turėtume bertoletijų riešutais praturtinti mitybą, kiekvieną dieną suvalgyti jų maždaug po penkis”, – komentavo prof. R. Stukas.

Populiariausia džiovintų vaisių rūšimi galime drąsiai vainikuoti razinas. Bent kartą per tris mėnesius jas perka 66 proc. lietuvių, 64 proc. latvių ir 67 proc. estų. Džiovintas slyvas perka maždaug pusė apklaustųjų Lietuvoje (49 proc.), Latvijoje ir Estijoje populiaresni džiovinti abrikosai, juos buvo pirkę 39 proc. latvių ir 43 proc. estų.

Rimantas Stukas džiaugiasi, kad lietuviai mėgsta džiovintas slyvas, nes jose yra daug kalio (100-ame gramų 822 mg), reikalingo širdžiai, tai Lietuvos gyventojams labai aktualu – net apie 56 proc. lietuvių serga ir miršta būtent nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

Moterys sveikai užkandžiauti stengiasi ir darbe, ir kelionėse

Riešutai ir džiovinti vaisiai ar jų mišiniai dažniausiai vartojami namuose, darbe, keliaujant, vykstant automobiliu. Moterys riešutais ir džiovintais vaisiais užkandžiauja dažniau nei vyrai, Lietuvoje ir Latvijoje – šiuos užkandžius keliaujant su savimi labiau mėgsta pasiimti moterys.

,,Lietuvos gyventojų mitybos ir sveikatos raštingumas yra žemas, bet šis tyrimas parodė, kad mūsų įpročiai gerėja, nes renkamės sveikatai palankius užkandžius, o ne saldumynus ar greitąjį maistą, aišku, ir riešutus bei džiovintus vaisius valgant svarbus saikas”, – pabrėžė R. Stukas.

Mitybos specialistas Artūras Sujeta pabrėžia, kad ne tik Baltijos, bet ir kitose šalyse riešutai ir džiovinti vaisiai yra viena iš populiariausių užkandžių alternatyvų, nes tai sveikatai palankus maistas. Pašnekovo teigimu, riešutuose yra daug sveikų sočiųjų riebalų, štai anakardžių kasdieninis vartojimas sumažina širdies ligų riziką. Be šio privalumo, mitybos specialistas vardija ir daugiau naudingų riešutų savybių: padeda išsaugoti regėjimą, gerina odos ir plaukų būklę, stiprina imunitetą. Vienas svarbiausių dalykų: visi riešutai yra maistinių skaidulų šaltinis, tai svarbu onkologinių ligų, ypač žarnyno, prevencijai. Tyrimai rodo, kad lietuviai suvartoja per mažai skaidulų, tad riešutus naudinga įtraukti į savo kasdienę mitybą.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė „RAIT“. Tyrimo metu iš viso apklausti 2434 Baltijos šalių gyventojai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt