Tyrimas: kas antras iš Ukrainos dėl karo emigravęs vaikas patiria nerimą

Pasaulis

Pexels.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA

251218

Vaikai, kurie dėl karo Ukrainoje turėjo palikti šalį ir persikėlė gyventi į kitas valstybes Europoje, susiduria su psichinės sveikatos problemomis. Kaip rodo organizacijos „Save the children“ atliktas tyrimas,vienas iš dviejų vaikų jaučia nerimą ar jaudinasi dėl savo ateities.

Tyrimas buvo vykdomas atliekant 1000 emigravusių vaikų ir jais besirūpinančių smenų apklausas aštuoniose Europos šalyse: Italijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Rumunijoje, Suomijoje bei Švedijoje.

Rezultatai atskleidė, kad mokyklas lankantys emigrantų vaikai jaučiasi šiek tiek mažiau vieniši, tačiau žemas į mokyklas nuo karo Ukrainoje pabėgusiųjų vaikų registracijų skaičius Europoje kelia nerimą. Tik kas trečias vaikas lankė mokyklą prieš vasaros atostogas, o ketvirtadalis jų neketina tęsti mokslų vietinėse mokyklose 2022–2023 m.

Pusė tyrime apklaustų vaikų nurodė besijaučiantys nerimastingesni nuo tada, kai paliko Ukrainą. Vyresnių nei 16 metų vaikų amžiaus grupėje daugiau nerimo jaučiantys nurodė net 78 proc.

Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių vaikų tikina, kad geriau jaustis jiems padeda šalies, kurioje jie yra apsistoję, vaikų draugystė (57 proc.), galimybė sportuoti ar užsiimti kita jiems patinkančia veikla (56 proc.), vietinės kalbos mokymasis (54 proc.). Berniukai dažniau nei mergaitės rinkosi draugystę su vietos vaikais (64 proc. berniukų ir 52 proc. mergaičių).

Tyrimas taip pat atskleidė, kad dažnai barjeru užmegzti draugystes su vietiniais vaikais yra kalba.

„Čia jaučiuosi šiek tiek prislėgta. Šalia nėra mano draugų bei klasiokų. Rumunijoje daug mano amžiaus vaikų nekalba angliškai, tad negaliu su jais susikalbėti. Turiu kelis čia sutiktus draugus iš Ukrainos, esame pakankamai artimi“, – sako 15-metė Ana, emigravusi į Rumuniją.

Pranešime pažymima, kad nuo vasario 24 d. beveik 7,7 mln. emigrantų paliko Ukrainą ieškodami saugumo kurioje nors Europos šalyje. 40 proc. šio skaičiaus sudaro vaikai. Dauguma jų išgyveno stresines būsenas ir buvo priversti palikti savo namus bei mylimus artimuosius. Šalims, priimančioms emigrantus iš Ukrainos, tenka itin svarbus vaidmuo apsaugant vaikus, kad jų nerimas ir nelaimingumas neišvirstų į ilgalaikes psichinės sveikatos problemas.

Emigrantus priėmusių šalių vyriausybės stengiasi užtikrinti, kad ukraniečiai vaikai lankytų mokyklas. Šalys, kuriose emigrantų iš Ukrainos yra daugiausiai, patiria daugiausia sunkumų. Mokytojų, kurie padėtų vaikams iš Ukrainos mokytis vietinės kalbos, yra, tačiau savivaldybėms trūksta lėšų jiems samdyti. Tyrimas parodė, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje, tik 41 proc. vaikų iš Ukrainos lanko vietines mokyklas.

Kadangi nežino, kaip ilgai gyvens šalyje, į kurią emigravo, dalis tėvų ir globėjų apklausose nurodė teikiantys pirmenybę nuotolinio mokymo programai, kurią Ukrainos valdžia sukūrė reaguodama į COVID-19 pandemiją.

„Nepaisant šilto šeimų iš Ukrainos priėmimo Europoje, mūsų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad vaikai, turėję palikti Ukrainą ir apsistoję kitose Europos šalyse, patiria nerimą ir jaučiasi vieniši. Ketvirtadalis jų nelanko vietinių mokyklų. Būtent dėl to tiek daug jų apklausoje nurodė, kad tam, kad geriau jaustųsi, jiems norisi naujų draugysčių, sportuoti ir mokytis vietinės kalbos. Mokykla vaikams tai gali užtikrinti. Mes turime nedelsdami padėti užtikrinti vaikams iš Ukrainos jų teises į saugumą, sveikatą ir švietimą,“ – teigia „Save the Children“ vadovė Europoje Ylva Sperling.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt