Tyrimas: išaugo Molotovo–Ribentropo paktą teisinantis rusų dezinformacijos srautas

Lietuva

Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymas / SCANPIX

ELTAŠaltinis: ELTA

Prieš Molotovo–Ribentropo 86-ąsias metines Kremliui palankiuose žiniasklaidos kanaluose šiemet fiksuotas daugiau nei tris kartus išaugęs teigiamai paktą vaizduojančios dezinformacijos srautas, skelbia Dezinformacijos analizės centras Debunk.org.

Anot tyrimą atlikusio centro, iš viso propagandiniuose kanaluose apie šį paktą buvo paskelbtas 481 turinio vienetas, iš kurių net 403-iuose apie jį buvo atsiliepiama teigiamai.

Informaciją analizavę analitikai nustatė, jog populiariausias naratyvas šiais metais bandė įteigti, jog Antrasis pasaulinis karas prasidėjo ne 1939-ųjų rugsėjo 1 dieną, o kažkurią kitą dieną.

„Gana populiarus žanras Rusijos medijos kanaluose yra išrasti vis naują karo pradžios datą. (...) Visų jų esmė išsklaidyti dėmesį nuo tikrosios datos, nedviprasmiškai rodančios bendrą SSRS ir Vokietijos atsakomybę už karo pradžią“, – pranešime teigė centro vyriausiasis analitikas Algirdas Kazlauskas.

Pasak centro, nemažai paminėjimų sulaukė ir teiginys, jog paktas su Vokietija neva buvo išmintingas sprendimas Sovietų Sąjungai, nes atitolino neišvengiamą karą porai metų.

„Šis naratyvas bando įteigti, jog to meto lyderiai tarsi žinojo ateitį ir dėl to darė atitinkamus sprendimus. Istorinis determinizmas – tai loginė klaida, kurios apžavams nejučia kartas nuo karto pasiduoda dalis žmonių“, – sakė A. Kazlauskas.

Be kita ko, reabilituojant Molotovo–Ribentropo paktą, svarbi vieta teko naratyvui, neigiančiam Baltijos šalių okupaciją. Anot centro analitikų, rusų propagandistai pabrėžė, kad Baltijos šalys „be pasipriešinimo“ įsiliejo į Sovietų Sąjungą, sudarant įspūdį, jog tai buvo savanoriškas sprendimas.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo Slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo Baltijos kelią – 650 km ilgio gyvą grandinę, jungusią trijų Sovietų Sąjungos okupuotų valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.

Skaičiuojama, kad nuo Gedimino pilies Vilniuje iki Hermano bokšto Taline rankomis susikibę išsirikiavo apie 2 mln. žmonių, iš kurių pusė – lietuviai.

Baltijos keliu buvo išreikštas protestas prieš Slaptuosius protokolus ir Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt