Tyrimas: į šešėlinę ekonomiką žmones stumia jų prasta finansinė situacija

Vilnius

Dainiaus Labučio nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

97332

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto tyrimo duomenimis, įsitraukimas į šešėlinę ekonomiką labiausiai priklauso nuo žmonių finansinės situacijos ir to, kiek jie pateisina šešėlį. Tyrimas parodė, kad tuo atveju, jei žmogus savo gaunamas pajamas vertina gerai, tikimybė, kad jis pirks prekes ar paslaugas nelegaliai, yra 39 proc. mažesnė.

Jei žmonės savo finansinę padėtį vertina gerai, tikimybė, kad jie pirks nelegalias cigaretes ir alkoholį, sumažėja 36 proc., nelegalų kurą – 45 proc., palyginti su tais, kurie savo finansinę situaciją vertina nepalankiai.

Tyrimas taip pat parodė, kad tie žmonės, kurie pateisina šešėlį, 89 proc. labiau linkę pirkti neapskaitytas ir nelegalias prekes, 68 proc. labiau linkę pirkti nelegalias cigaretes ir alkoholį, 55 proc. – kurą. Bausmės ir tikimybė būti pagautiems turi mažesnę įtaką žmonių įsitraukimui į „šešėlį“.

„Kai gyventojų pajamos turi tokią didelę reikšmę šešėlio paplitimui, akivaizdu, kad norint ekonominę veiklą iš jo ištraukti, reikia orientuotis į tai, kaip padaryti, kad legaliai veikti būtų lengviau. Dabar dauguma valdžios taikomų priemonių tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse orientuotos į tai, kaip geriau identifikuoti ir pagauti pažeidėjus. Tokių priemonių, kurios būtų nukreiptos į reguliavimo ar mokesčių naštos mažinimą, tirtose šalyse yra mažuma, apie dešimtadalį. Nemaža dalis taikomų priemonių tik didina mokesčių ar reguliavimo naštą, o būtent ši našta ir yra pirminė priežastis, kuri stumia žmones į šešėlį. Kovodami su šešėliu dažnai legalią veiklą tik apsunkiname, tai nėra toliaregiška strategija“, – pranešime cituojamas LLRI viceprezidentas, tarptautinio šešėlinės ekonomikos tyrimo vadovas Vytautas Žukauskas.

Anot V. Žukausko, įvertinti kovos su šešėliu strategiją skatina ir vis garsiau skambantys perspėjimai dėl galimo ekonomikos lėtėjimo. Reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, pablogėjus finansinei situacijai daugiau kaip pusė lietuvių svarstytų dirbti šešėlyje (53 proc.) ir pirktų nelegalias prekes (49 proc.).

„Kova su šešėliu pirmiausia turi būti nukreipta į naštos legaliai veiklai mažinimą. Turime tam ir gerų pavyzdžių. Galimybė iš pajamų mokesčio atskaityti tam tikras namų ūkių išlaidas – puiki priemonė, kaip žmonės gali būti be grasinimų paskatinti savo noru rinktis legalias paslaugas. Tokios priemonės pasitarnauja dvejopai – jos skatina žmones pereiti iš šešėlio į legalią veiklą ir prisideda prie ekonomikos augimo. Tai ypač aktualu galvojant apie galimą ekonomikos augimo lėtėjimą ar net nuosmukį“, – pranešime cituojamas LLRI viceprezidentas.

Šešėlis ES šalyse vidutiniškai sudaro 16 proc. bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje – apie 22 proc. Vadinasi, šešėlyje vis dar gali būti apie 10 milijardų eurų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt