Tyrimas: beveik 40 proc. butų gyventojų neturi nė vieno kaimyno telefono numerio

Vilnius

Pexels.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

92327

Kone pusė daugiabučių gyventojų užliejimo ar kito nelaimingo nutikimo atveju neturėtų galimybės operatyviai susisiekti su kaimynais, nes tiesiog neturi jų telefonų numerių, parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter“ draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Beveik 40 proc. apklaustųjų neturi nė vieno savo kaimyno telefono numerio, kiek daugiau nei trečdalis jų turi tik vieno arba dviejų kaimynų telefono numerius, o keleto kaimynų numerius turi vos ketvirtadalis apklausos dalyvių.

Tyrimas parodė, kad su kaimynais draugiškai bendrauja 40 proc. gyventojų, o maždaug 55 proc. – tik pasisveikina ir apsiriboja mandagiais pokalbiais, 5 proc. pripažįsta su kaimynais visiškai nebendraujantys. Palaikyti reguliarius santykius su kaimynais labiau linkę vyresnio amžiaus gyventojai (nuo 46 metų). O jaunesnioji karta (iki 35 metų) apsiriboja pasisveikinimu – daugiau nei pusė šios kartos atstovų neturi nė vieno kaimyno telefono numerio.

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas atkreipia dėmesį, kad santykiai su kaimynais daro įtaką gyventojų turto saugumui – šalia gyvenantys žmonės padeda ne tik įvykus užliejimui ar gaisrui, bet ir gali užkirsti kelią vagystėms.

Tyrimas atskleidė, kad glaudžiausius santykius su kaimynais palaikantys asmenys – pensininkai, namų šeimininkės ir bedarbiai, kurie, tikėtina, leidžia daugiau laiko namuose nei dirbantieji – pastebėję įtartinų nematytų asmenų dažniau yra linkę nesiimti jokių saugumą užtikrinančių veiksmų, nors ir turi įtarimų. O dirbantieji, kurie teigė apsiribojantys tik formaliu bendravimu su kaimynais, linkę dažniau kreipti dėmesį į jiems keliamus įtarimus ir apie tai iškart informuoti policiją.

Po apklausos paaiškėjo, kad trečdalis gyventojų yra kada nors savo kaimynystėje pastebėję įtartinų nepažįstamų asmenų, kurie galėtų kelti grėsmę jų pačių ar kaimynų turtui, tačiau tik mažuma ėmėsi kokių nors veiksmų. Vos kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų, pastebėję įtartinų asmenų aplink savo būstą, teigia apie tai pranešantys kaimynams, o vos dešimtadalis dėl viso pikto kreipiasi į policiją.

Draudikų duomenimis, dažniausiai būstuose pasitaikanti žala yra vandens užliejimas. Šių metų duomenys rodo, kad per savaitę butuose įvyksta apie 100 užliejimo žalų, kurias užfiksuoja „Lietuvos draudimas“. Lyginant su praėjusiais metais, vandens užliejimo atvejų, nuo kurių dažnai nukenčia ir buto gyventojai, ir kaimynai, skaičius padidėjo aštuntadaliu.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt