PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Lapkričio 3 d. 13:36

Tyrimą dėl riaušių valdymo ir VST vado atleidimo inicijuoja beveik 60 parlamentarų

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Jūratė SkėrytėŠaltinis: Etaplius.LT


250253

Parlamentinį tyrimą dėl pernai prie Seimo vykusių riaušių valdymo ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado atleidimo priežasčių inicijuoja 57 opozicijos parlamentarai.

Ketvirtadienį Seime registruotas nutarimo projektas su penkiais klausimais, kuriuos laikinoji komisija turėtų ištirti.

Anot Seimo nutarimo projekto, komisija turėtų atsakyti, ar praėjusių metų rugpjūčio 10 dieną neramumų prie Seimo metu naudotas riaušių malšinimo planas, koks, kokiu tikslu tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių, kodėl nedelsiant nepriimtas įsakymas pradėti operaciją „Vėtra“, kas vadovavo statutinių pareigūnų veiksmams rugpjūčio 10 dieną.

Taip pat norima ištirti, kokiu tikslu tuomet pasitelkti VST pareigūnai, kokios jiems keltos užduotys, kiek kartų nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki šių metų spalio VRM ar kita vidaus reikalų statutinė įstaiga raštu kreipėsi su prašymu pasitelkti VST pareigūnus, kokioms užduotims vykdyti.

Paskutiniu klausimu komisija turėtų išsiaiškinti, ar vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė reikalavo VST vado Ričardo Pociaus atsistatydinimo, ar nuolat ji tikrino, „elgėsi nepagarbiai, sukurdama darbui nemalonią psichologinę aplinką ir socialiai nesaugias darbo sąlygas bei baimes dėl galimybės netekti užtarnautų socialinių garantijų“.

Pagal projektą, komisija išvadas turėtų pateikti iki gruodžio 23 dienos.

Sprendimą dėl laikinosios tyrimo komisijos priima Seimas paprasta balsų dauguma.

„Jeigu nuspręs, kad reikia tirti, tai tirs. Man regis, aš viską pasakiau“, – ketvirtadienį BNS sakė A. Bilotaitė, paprašyta komentaro apie parlamentinį tyrimą.

Vienas iš parlamentinio tyrimo iniciatorių „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė, kad atsakyti į iškeltus klausimus būtina, jog būtų užlopytos galimos krizinių situacijų valdymo spragos.

„Per šios komisijos darbą galime pamatyti spragas, kurios neveikia ir jas pataisyti“, – BNS sakė Seimo narys.

Jis siūlė visą situaciją vertinti per nepaprastosios padėties režimą.

„Policija ir VST privalo užtikrinti mūsų saugumą per nepaprastąją padėtį. (...) Dabar matome, kad per vidaus reikalų ministrę susipriešino dvi tarnybos – policija ir VST. (...) Ministrė ne tik nesutaikė, bet dar ir sukiršino, todėl politinės atsakomybės klausimas yra labai svarbus, nes turime žinoti, kas vyksta Vidaus reikalų ministerijoje tokių krizinių situacijų metu“, – tvirtino D. Gaižauskas.

Jis sakė pritarsiantis, jei Seimas apsispręstų, kad parlamentinį tyrimą atliktų ne speciali komisija, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Ginčai dėl pernai rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių kilo, kai Viešojo saugumo tarnybos vadas R. Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo riaušių malšinimo. R. Pociaus teigimu, VST pasitelkta malšinti prie Seimo kilusius neramumus, bet tokioms situacijoms skirtas planas „Vėtra“ nebuvo įvestas.

A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad buvęs VST vadas tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. A. Bilotaitė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“, tačiau pripažino, kad planas „Vėtra“ neįvestas, tokį sprendimą priėmė tuometinis Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.