Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomiems Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimams, pagal kuriuos mokykloms suteikiama daugiau savarankiškumo tvarkant finansus. Tai sudarys sąlygas efektyviau ir veiksmingiau panaudoti mokymo lėšas būtinoms ugdymo reikmėms tenkinti, atsisakant naudojimo apribojimų.
„Mokykloms suteikiame daugiau finansinio savarankiškumo naudojant mokymo lėšas. Dabartiniu COVID-19 pandemijos metu ypač svarbu, kad lėšos būtų panaudotos efektyviausiai pagal mokyklos bendruomenės reikmes, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. – Žinome, kad švietimo bendruomenė perteklinių apribojimų atsisakymo labai laukia, kad galėtų racionaliai naudoti ugdymo lėšas – ypač karantino sąlygomis, kuomet vienoms ugdymo reikmėms, pavyzdžiui, kvalifikacijai tobulinti, lėšų sutaupoma, o kitoms, pavyzdžiui, IKT reikmėms, jų trūksta.“
Patikslintame Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše atsisakoma detalaus lėšų naudojimo atskiroms ugdymo reikmėms reglamentavimo, kuris riboja galimybes mokykloms priimti geriausius sprendimus dėl ugdymo reikmių tenkinimo, atsižvelgti į konkrečią kiekvienos mokyklos situaciją.
Šiuo metu naudodamos mokymo lėšas mokyklos turi laikytis Apraše nustatytų apribojimų, nurodančių, kokią minimalią lėšų dalį tam tikrai ugdymo reikmei tenkinti būtina panaudoti. Toks detalus reglamentavimas apriboja mokyklų galimybes nukreipti lėšas toms ugdymo reikmėms, kurios geriausiai atitinka mokyklos poreikius. Jis taip pat sukuria mokykloms administracinę naštą, susijusią su papildoma lėšų naudojimo kontrole.
Kaip rodo praktika, toks reglamentavimas dažnai trukdo priimti racionalius sprendimus, būtinus konkrečioje situacijoje, mažina mokyklų savarankiškumą, riboja galimybes efektyviai ir veiksmingai panaudoti mokymo lėšas. Problema dėl minėtų apribojimų taikymo ypač išryškėjo karantino laikotarpiu, kuomet tam tikroms ugdymo reikmėms dėl objektyvių priežasčių nepanaudotų lėšų negalima panaudoti kitoms ugdymo reikmėms, kurioms lėšų poreikis išaugo.
Savivaldybės taip pat galės lanksčiau naudoti lėšas, skirtas skaitmeninio ugdymo plėtrai pagal Ateities ekonomikos DNR planą. Patikslintame Apraše nustatyta, kad apribojimai, taikomi lėšoms, kurias galima panaudoti IKT įrangai įsigyti (ne daugiau kaip 30 proc. lėšų nuo visos skaitmeniniam ugdymui skirtos dotacijos), taikomi ne atitinkamais metais skirtoms lėšoms, bet lėšoms, skirtoms per visą šio plano įgyvendinimo laikotarpį, t.y. 2020–2021 m.