Turkija ragina narystės NATO siekiančias Švediją ir Suomiją imtis „konkrečių veiksmų“

Pasaulis

Pixabay.com nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

218258

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) penktadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija turi imtis „konkrečių veiksmų“, kad sumažintų jo šalies susirūpinimą dėl saugumo ir įveiktų Ankaros prieštaravimus jų kandidatūroms į NATO.

Turkų diplomatijos vadovas sakė, kad po šią savaitę įvykusio vizito dviejų Šiaurės šalių delegacijos grįžo namo su dokumentais, kuriuose išsamiai išdėstyti Turkijai susirūpinimą keliantys klausimai, pavyzdžiui, informacija apie teroristines grupuotes, ir kad Ankara laukia jų atsakymų.

Praėjusią savaitę Švedija ir Suomija pateikė raštiškus prašymus įstoti į NATO. Šis žingsnis yra vienas didžiausių geopolitinių Rusijos karo Ukrainoje padarinių ir gali perbraižyti Europos saugumo žemėlapį.

Šių šalių narystės prašymams turi pritarti visos NATO narės, tačiau Turkija, kuriai priklauso antra pagal dydį kariuomenė Aljanse, turi prieštaravimų. Ji skundžiasi dėl tariamos paramos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko teroristais, ir ginklų pardavimo Turkijai apribojimų.

M. Cavusoglu teigimu, „požiūris, kad „mes vis tiek laikui bėgant įtikinsime Turkiją, juk esame draugai ir sąjungininkai“, nebūtų teisingas“.

Jis pabrėžė, kad „šios šalys turi imtis konkrečių veiksmų“.

„Suprantame Suomijos ir Švedijos susirūpinimą dėl saugumo, tačiau... visi taip pat turi suprasti teisėtą Turkijos susirūpinimą dėl saugumo“, – tvirtino M. Cavusoglu.

Turkija prašė, kad NATO įtrauktų kovą su terorizmu į savo „strategines koncepcijas“, sakė užsienio reikalų ministras.

Turkijos diplomatijos vadovas tai pareiškė bendroje spaudos konferencijoje su kolegomis iš Lenkijos ir Rumunijos, atvykusiais į Stambulą.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) sakė: „Nėra abejonių, kad Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO aljansą yra būtinas, kad jis taptų stipresnis.“

Rumunijos užsienio reikalų ministras Bogdanas Aurescu (Bogdanas Aureskus) jam paantrino, sakydamas, kad šių šalių narystė „sustiprintų kolektyvinę gynybą ir mūsų saugumą“.

Anksčiau šią savaitę Turkija išvardijo penkias „konkrečias garantijas“, kurių ji reikalauja iš Švedijos, įskaitant, jos teigimu, „politinės paramos terorizmui nutraukimą“, „terorizmo finansavimo šaltinio pašalinimą“ ir „ginklų paramos“ uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja susijusiai Sirijos kurdų sukarintai grupuotei nutraukimą.

 Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko PKK teroristine organizacija.

Ankara taip pat ragina Stokholmą panaikinti Turkijai taikomas sankcijas dėl ginklų ir pasauliniu mastu bendradarbiauti kovojant su terorizmu.

Trečiadienį švedų ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) pareiškė, kad Švedija nefinansuoja ir neapginkluoja teroristinių organizacijų.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt