TS-LKD Prezidiumas ragina socialdemokratus imtis iniciatyvos ir atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos (papildyta)

Lietuva

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) / Marius Morkevičius/ELTA

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

340240

Trečiadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas ragina didžiausią valdančiosios daugumos jėgą – socialdemokratus – imtis iniciatyvos ir atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos. Pasak laikinosios konservatorių pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, atnaujintame dokumente turėtų nugulti aiškus planas, kaip bus siekiama ambicingų Valstybės gynimo tarybos (VGT) iškeltų tikslų – krašto apsaugai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Priėmėme sprendimą kreiptis, pirmiausiai, į socialdemokratus, kaip didžiausią parlamentinę ir Vyriausybę formuojančią partiją, dėl nacionalinio susitarimo dėl gynybos. Ta išėjusi žinia dėl 5, o gal net 6 procentų (gynybai – ELTA) – mes, aišku, sveikiname tokią iniciatyvą (…), bet ko pasigendame – tai aiškus plano“, – po Prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė laikinoji TS-LKD pirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Dėl to ir kviečiame atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos, kuriame būtų labai aiškiai įvardyti ir šaltiniai, ir planas, kokių įsigijimų reikia. Turime užtikrinti, kad po šiais procentais nebūtų pakištos kitos, galimai su sveikatos, švietimo (sektoriais – ELTA) susijusios lėšos. Bet kad tai būtų grynosios gynybos lėšos“, – dėstė ji.

Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, praėjusią savaitę VGT priėmus sprendimus dėl didinamo finansavimo gynybai, lieka neaišku, iš kokių šaltinių bus paimamos papildomos lėšos. Be to, pastebėjo ji, koalicijos atstovai vardija skirtingus scenarijus – dalis kalba apie europines lėšas, kiti apie skolinimąsi, mokesčių kėlimą.

„Iš esmės pasakius gerą dalyką, po to sekantys pareiškimai yra vienas kitą paneigiantys, nėra konkretūs. Todėl manome, kad tą diskusiją – kadangi tai ne vieno politinio ciklo dalykas – reikia turėti nacionalinio susitarimo dėl gynybos rėmuose“, – pakartojo ji.

Apskritai, pastebėjo TS-LKD pirmininkės posto siekianti Seimo narė, konservatoriai žiūri į skolinimosi galimybes skeptiškai. Todėl kritikuotini, anot jos, ir premjero Gintauto Palucko pareiškimai apie europinių lėšų skolinimąsi.

„Vertiname tai kaip neatsakingą kalbėjimą, nes, vis tik tais, nėra jų (skolinimosi galimybių – ELTA) numatytų, tai lūkesčių sukėlimas“, – nurodė ji, pridurdama, kad konservatorių Prezidiumas konkrečių savų siūlymo dėl finansavimo šaltinių kol kas neaptarinėjo.

„Kalbant apie skolintus pinigus – tai atsakomybė ir įpareigojimas ateities kartoms“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

2022 m. daugelis parlamentinių partijų pasirašė atnaujintą susitarimą dėl gynybos. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.

Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.

Sureagavo į G. Nausėdos pasisakymus: vertinimas nėra iki galo nuoširdus

Kalbėdamas apie praėjusios savaitės VGT nutarimą, prezidentas Gitanas Nausėda LRT televizijai teigė, jog palankias galimybes sprendimams sudarė ir pasikeitusi valdančiosios koalicijos sudėtis. Anot šalies vadovo, „grėsmės suvokiamos ne tiktai deklaratyviu lygiu“.

Reaguodama į tokius pasisakymus, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo – „TS-LKD visada buvo, yra ir bus už tinkamą gynybos finansavimą“.

„Ir už didesnį – tą mes siūlėme ir savo valdymo laikotarpiu“, – priminė ji.

Penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.

„Labai nenorėčiau, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo G. Nausėda.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.

„Nežinau, kodėl tuomet tos pačios partijos, kurios šiandieną formuoja daugumą, taip atsargiai žiūrėjo į lėšų gynybai didinimą. Buvo kalbama, kad užtenka, kiek yra dabar. Buvo kalbama, kad palaukime, koks yra kariuomenės, valstybių užsakymas“, – ankstesnius dabartinės valdančiosios daugumos partijų atstovų pasisakymus priminė konservatorė.

„Tai toks vertinimas nėra iki galo nuoširdus. Ir, aišku, galbūt prezidentas save traktuoja kaip Vyriausybės dalį. Gal tai irgi susiję su tokio pobūdžio pareiškimais“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt