Trys iš keturių gyventojų įžvelgia didžiulę streso grėsmę gyvenimo kokybei

Vilnius

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

77309

Patiriamas ilgalaikis stresas labai kenkia gyvenimo kokybei – tuo įsitikinę 3 iš 4 Lietuvos gyventojų. Šalyje apklausus įvairaus amžiaus ir socialinių grupių atstovus paaiškėjo, kad ilgalaikio streso padarinius rimčiausiai vertina jauni ir išsilavinę žmonės. Be to, priešingai nei stereotipiškai manoma, labiausiai streso poveikį jaučia kaimiškose vietovėse gyvenantys žmonės.

Draudimo bendrovės BTA inicijuotos apklausos, kurią atliko „Spinter tyrimai“, duomenimis, 75 proc. šalies gyventojų ilgalaikį stresą laiko gyvenimo kokybę itin žalojančiu faktoriumi. Tokios pozicijos laikosi 70 proc. vyrų ir 80 proc. moterų.

„Stresas, ypač ilgalaikis, turi ir tiesioginį ir netiesioginį poveikį sveikatai, savijautai, silpnina imunitetą ir gali „prišaukti“ įvairius susirgimus. Nenuneigiama ir streso reikšmė ekonomikai – pasaulio super valstybės skaičiuoja šimtus tūkstančių dėl darbuotojų patiriamo streso prarandamas darbo dienas, o milijardais dolerių ar eurų – streso padarinių kainą savo ekonomikai. Nors stresas yra natūrali apsauginė organizmo reakcija, tačiau jei jis užsitęsia, rimtus padarinius patiriame ir mikro, ir makro lygmeniu“, – teigia BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė.

Ar tikrai didmiesčiai gyvena streso ritmu?

Nors dominuoja stereotipas, jog greitas gyvenimo tempas, nuolatinė skuba bei stresas yra didžiųjų miestų kasdienybė, tačiau Lietuvoje ilgalaikio streso poveikį gyvenimo kokybei kaip tik labiau pabrėžia kaimo vietovių gyventojai.

Apklausos duomenimis, 79 proc. šalies kaimo gyventojų akcentuoja didžiulę streso žalą gyvenimo kokybei, kai didmiesčiuose taip mano 75 proc. žmonių.

„Tai tik parodo, kokie svarbūs Lietuvoje yra socialiniai faktoriai. Jei spartus gyvenimo tempas ir konkurencija skatina stresuoti didmiesčių gyventojus, tai kaimiškose vietovėse ne mažesnę įtampą kelia tradiciškai didelis nedarbas, žemas pajamų lygis, sudėtingesnės sąlygos įgyti gerą išsilavinimą ir skurdesnis visuomeninis gyvenimas. Šiuo atžvilgiu apklausos rezultatai primena, kad neturėtume užsižaisti stereotipais, nes su savais iššūkiais susiduria įvairios vietovės“, – sako J. Krikščiūnė.

Prieš keletą metų naujienų agentūros „Bloomberg“ skelbtame šalių „streso“ reitinge Lietuva tarp 74 valstybių užėmė 38-ą vietą. Blogiausia pozicija čia atiteko Nigerijai, o geriausia – Norvegijai.

Stresą rimčiausiai vertina jauni žmonės

Lyginant skirtingų amžiaus grupių požiūrį, išsiskiria 26-35 metų grupei priklausantys žmonės. Net 81 proc. jų patvirtino, kad ilgalaikis stresas labai kenkia gyvenimo kokybei. Po jų iškart žengia 46-55 amžiaus gyventojai (79 proc.).

„Galima įžvelgti, kad labiausiai stresuojanti grupė Lietuvoje yra neseniai mokslus baigę, karjerą pradedantys ir savo gyvenimą kuriantys žmonės. Tai darbingi jauni žmonės, specialistai ir kūrėjai. Iškalbinga, kad būtent jie labiausiai jaučia streso poveikį savo gyvenimui“, – aiškina J. Krikščiūnę.

Tuo tarpu tarp savarankišką gyvenimą pradedančių – 18-25 metų jaunuolių – labai kenksmingą ilgalaikio streso poveikį vertinančiųjų dalis sąlyginai mažiausia – 68 proc.

Apklausos metu paaiškėjo, kad ilgalaikio streso vertinimas varijuoja ir atsižvelgiant į respondentų išsilavinimą. Rimta grėsme jį laiko 84 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių šalies gyventojų ir vos 51 proc. tų, kurie nėra užbaigę vidurinio išsilavinimo programos. Pasak Jevgenijos Krikščiūnės, tai nebūtinai suponuoja mažesnį streso poveikį pastarosios grupės gyvenimui – gali būti, kad ji stresą nuvertina arba jo tiesiog taip gerai neatpažįsta.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt