Triukšme gyvenančius klaipėdiečius nustebino aplinkos tyrimų išvados

Klaipėda

IŠSISUKINĖJIMAS. Vienas seniūnaičių aiškino, kad šalia triukšmingų, pavyzdžiui, geležinkelio, vietų gyvenantys miestiečiai pasiskundžia dėl pernelyg didelių garsų, tačiau įmonių atstovai atkerta, esą Savivaldybės tyrimai nerodo triukšmo viršijimų. © Asociatyvi Jono VALAIČIO nuotr

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

117479

Regis, klaipėdiečiai perprato kai kurių triukšmingų įmonių gudrybę išvengti diskusijų apie tai, kaip sumažinti garso taršą. Tai paaiškėjo praėjusią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusiame aplinkos monitoringo pristatyme.

Tyrimų rezultatus pristatęs Ramūnas Markauskas teigė, kad miesto teritorijoje buvo matuojamas 44 vietų triukšmingumas ir pagal rezultatus matyti, kad tik 11-oje iš jų nebuvo viršytas triukšmo lygis. Šie matavimai buvo atlikti praeitų metų gegužės-spalio mėnesiais.

Klaipėdoje - itin triukšminga

Anot R. Markausko, didžiausią įtaką triukšmingumui daro didelis transporto intensyvumas, taip pat - ir gatvių dangos būklė. Pavyzdžiui, miesto centre triukšmą sukelia senamiesčio grindinys.

„Darome išvadą, kad 75 proc. tyrimo vietų triukšmo lygis buvo viršytas. Palyginti su 2018 metais, situacija yra geresnė, nes tais metais maksimalus triukšmo lygis buvo viršytas 88 proc. tyrimo vietų„, - sakė R. Markauskas.

Tačiau tai, kad situacija gerėja, įtikina ne visus. „Eilinį kartą pamačiau, kad gyventojai aktyviai praneša skambučiais, kad triukšmas yra didelis, o tos vietos pas jus (tyrime - aut. past.) atrodo tylios“, - stebėjosi seniūnaitis Tomas Meškinis.

Vyras aiškino, kad šis tyrimas nesutampa ir su Visuomenės sveikatos centro pateikiamais duomenimis, kurie rodo, kad kai kurios vietos, Savivaldybės monitoringe pažymėtos kaip tylios, yra net itin triukšmingos. „Tiek vibracija, tiek triukšmas nakties metu buvo smarkiai viršijamas“ , - akcentavo jis.

Tačiau T. Meškinis pabrėžė, kad Savivaldybės monitoringo duomenimis naudojasi tą triukšmą neva sukeliančios įmonės, kai gyventojai pažeria priekaištų. „Geležinkelininkai pasižiūri į jūsų tyrimus ir sako: „O ko jūs, gyventojai, norit?“ Tą patį daro ir uosto įmonės, nes jūsų monitoringe pažymėtuose taškuose nėra viršijimų„, - piktinosi seniūnaitis.

„Šie rezultatai neturėtų būti rodiklis sprndžiant konkrečias situacijas, tam tikrame taške sprendžiant ginčus. <...>

Jūs turite sakyti, kad monitoringo tikslas - visai kitas.

Po programos įvykdymo galėtumėte vadovautis rezultatais ir vertinti tendencijas tuose taškuose“, - atsakė R. Markauskas.

Kokioje aplinkoje gyvename?

Savivaldybės atliktame monitoringe buvo matuojamas ne tik triukšmas, bet ir aplinkoje vyraujančios medžiagos. Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto atstovė Raimonda Ilginė teigė, kad miestas susiduria ir su oro taršos problemomis. Anot jos, vietose, kuriose yra gatvių sankirtos, ypač - Herkaus Manto ir S. Daukanto gatvių sankryžoje, viršijama azoto dioksido koncentracija.

„Tokia pat situacija yra Pilies ir Naikupės gatvėse“, - sakė ji.

R. Ilginė teigė, kad yra pastebima, jog viršijama ir kietųjų dalelių koncentracija. Šįkart galima konstatuoti, kad kietosiomis dalelėmis labiausiai yra užteršta Verslo gatvė.

Tačiau ji pabrėžė, kad vykdant tyrimus nėra stengiamasi nustatyti taršos šaltinių, tad kas atsakingas už miesto aplinkos užterštumą, atsakyti po įvykdyto monitoringo negalima.

Be to, R. Ilginė informavo, kad vykdydami monitoringą specialistai susidūrė ir su vandalais. Esą kai kuriose vietose buvo suniokoti kaupikliai. Pavyzdžiui, dėl Šilutės plente sugadinto prietaiso buvo kreiptasi į policijos pareigūnus.

Tyrimų dar bus

Savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė aiškino, kad šiais metais taip pat bus atlikti oro, triukšmo ir dirvožemio tyrimai pietinėje miesto dalyje. Tyrimai vykdomi tam tikruose nustatytuose taškuose.

„Taškai išdėstyti palei uostą, sankryžose, LEZ teritorijoje“, - teigė ji.

R. Jievaitienė įvardijo, kad užterštumas Klaipėdoje gali būti vadinamas ir sezonine problema. Esą žiemą padidėja kietųjų dalelių tarša nuosavų namų kvartaluose. „Tačiau kiekvienas sezonas taip pat turi tam tikų pokyčių. Bet galima sakyti, kad yra ir pavieniai viršijimai“, - kalbėjo ji.

Paklausta, kokios didžiausios taršos problemos Klaipėdoje, R. Jievaitienė įvardijo, kad tai yra azoto dioksidas gatvių sankirtose ir ore vyraujančios kietosios dalelės.

Praėjusių metų rudenį Klaipėdoje kilo skandalas ir dėl chromo taršos.

Vieni tyrimai rodė viršijimus, kiti - kad norma ribinių verčių nepasiekė.

R. Jievaitienė teigė, kad Savivaldybės atlikti tyrimai chromo viršijimą rodo šiaurinėje uostamiesčio dalyje. „Būtent Vitės kvartale. Tą patvirtino ir Geologijos tarnyba, atlikusi papildomus tyrimus. Šiuo metu vykdome dar papildomus tyrimus ir tose vietose, kuriose radome chromo viršijimus, atliksime analizę ir bus detaliau ištirta teritorija tiek į gylį, tiek į plotį„, - sakė Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.

Klausimų sukėlė ir metodika

Aplinkos kokybės monitoringo pristatyme dalyvavę miestiečiai negalėjo atsistebėti ir tyrėjų metodika. Daug klausimų sukėlė tai, kaip matuojamas triukšmas.

Klaipėdos tarybos narys Saulius Budinas teigė, kad 2017-2019 metų duomenys tuose pačiuose taškuose dėl triukšmo yra gana skirtingi. Jis kėlė klausimą, kodėl šie duomenys skiriasi, kai duomenų apie tai, jog transporto intensyvumas, uosto krova, kitų įmonių veiklos apimtis teritorijose sumažėjo, nėra.

„Ar negali būti taip, kad laiko tarpas, per kurį jūs darėte matavimą, pavyzdžiui, rytas, vakaras, turi savo diapozoną, kada yra didesnis srautas ar mažesnis, nes tas skirtumas išties labai akivaizdus?“ - klausė Tarybos narys.

R. Markauskas paaiškino, kad nors vietos, kuriose matuojamas triukšmas, nesikeičia, pagal metodiką garsą reikia pamatuoti dienos, vakaro ir nakties metu.

„Dienos metas yra nuo 6 val. ryto iki 6 val. vakaro. Kiekvienu matavimu, kai atvažiuoji į tašką, nepamatuoji tuo pačiu laiku. Taip išeina, kad vieną kartą tame taške pamatavai 9 val. ryto, o kitą kartą - 1 valandą dienos“, - dėstė jis.

Tai sukėlė aplinkos monitoringo pristatymą stebėjusių klaipėdiečių pasipiktinimą.

„Kaip galima lyginti nelygintinus dalykus? Jūsų rezultatai niekiniai. Kaip galima vertinti ilgam laikotarpiui šiuos rezultatus, jeigu jūs matuojate skirtingais laikais toje pačioje vietoje. Gaunate skirtingus duomenis. Ką ten lyginti? 8 valandą, kai važiuoja visi, yra viena, o po valandos toje pačioje vietoje yra tyla. Ką jūs pateikiate? Duodate duomenis, kurie nelygintini, net tendencijos negalima padaryti!“ - aiškino vienas klaipėdiečių.

R. Markauskas atsakė, kad per metus tame pačiame taške matavimai atliekami ne vieną kartą, todėl jau galima rinkti statistiką ir daryti tam tikras išvadas.

„Čia ir yra monitoringo esmė. Jo esmė nėra problemos sprendimas trumpam laikotarpiui“, - sakė jis.

„Tačiau monitoringe labai svarbus momentas - palyginamumas. Jeigu šiame taške pirmą kartą pamatavote 9 valandą ryte, tai ir matuokite visą laiką 9 valandą ryte, nes tada galima palyginti. Aš nesuprantu, kodėl jūs nuo taško iki taško bėgiojate skirtingu laiko, greičiu. Jeigu taip yra, pasidarykite grafiką„, - kritikos strėles į specialistus paleido miestiečiai.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt