Trečią kartą skęsta tas pats laivas. Kas vyksta?

Lietuva

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

185992

Vakar vėl skendo prie krantinės Danės upėje stovintis laivas „Ole Willassen“, pernai toje pačioje vietoje skendęs net du kartus. 2020 metų pabaigoje jis buvo remontuojamas AB „Klaipėdos laivų remontas“. Kyla klausimas, ar krantinė bloga, ar remontas prastas, ar laivas tiesiog neprižiūrimas?

Jau yra manančiųjų, kad jo nereikia atstatinėti ant vandens, tiesiog vietoje utilizuoti, ir viskas. Būtų gaila, jeigu taip nutiktų, nes tai istorinis laivas, vienas paskutiniųjų Norvegijoje banginius medžiojusių laivų.

UAB „Narų servisas“ atstovas Andrejus Riabovas, kuris jau du kartus traukė skęstantį „Ole Willassen“, sako, kad nebeverta jo dar kartą gelbėti, nes po kurio laiko jis vėl skęs ir tai bus pasaka be galo.

Vis dėlto vakar bandyta ant šono pasvirusį laivą „Ole Willassen“ atstatyti pasikvietus į pagalbą laivus, atvyko ir Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai. Galimybė atstatyti kaip anais dviem kartais buvo.

AB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR), kuriai priklauso UAB Klaipėdos pilies uostas, krantinės, prie kurios stovi „Ole Willassen“, operatorius, generalinis direktorius Alvydas Butkus sako, kad šis laivas turi būti normaliai remontuojamas, o jeigu ne, jis nebegali toliau stovėti prie krantinės ir kelti pavojų kitiems laivams.

Pasak jo, kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės atstovais svarstoma, kokių teisinių priemonių bus imamasi tuo atveju, jeigu laivo savininko atstovai nevykdys jų nurodymų.

Kodėl ketvirtadienį laivas pradėjo skęsti, A. Butkus negalėjo konkrečiai pasakyti. Galbūt neleistinai pasviro, galbūt po tokio smarkaus lietaus pateko vandens, galbūt ne laiku buvo pradėtas siurbti vanduo.

„Buvo kreiptasi į mus pagalbos, mes davėme siurblius, kad būtų kuo greičiau siurbiamas vanduo. Deja, nespėta to padaryti, vanduo veržėsi greičiau, nei buvo siurbiamas“, - aiškino A. Butkus.

Turtinga istorija

Laivas „Ole Willassen“ pastatytas Norvegijoje 1948 metais kaip banginių medžiojimo laivas. Žinoma, jau daugiau nei 50 metų jis banginių negaudo. Jo kapitonas Ole Willassen žinomas Norvegijoje. Jis mirė savo laive.

Todėl sakoma, kad jame lankosi senasis kapitonas. Net kai jis buvo remontuojamas Klaipėdoje, remontininkai vaiduokliui Olei padėdavo pieno dubenėlį.

Į Klaipėdą laivas atplukdytas 2017-aisiais. Buvo dokuotas KLR. Po doko dar remontuotas stovintis prie krantinės. Po remonto jis turėjo tapti pramoginiu laivu ir plukdyti žvejoti žmones tarp Norvegijos fiordų.

Bet po remonto jis taip niekur ir neišplaukė, visą laiką stovėjo prie Danės krantinės.

Pirmą kartą jis skendo pernai spalį. Buvo atstatytas ir toliau stovėjo prie krantinės. Praėjus maždaug mėnesiui jis vėl pradėjo skęsti. Ir vėl buvo atstatytas. Pernai gruodį „Ole Willassen“ buvo remontuojamas KLR.

Pasak A. Butkaus, laivas buvo pastatytas į doką. Jam buvo atliktas tik toks remontas, koks buvo užsakytas. Dalį darbų savininko atstovai darė savo jėgomis.

A. Butkaus žiniomis, šio laivo savininkas gyvena Norvegijoje. Lietuvoje, Klaipėdoje, jam atstovavo vienas lietuvis, atplukdęs laivą iš Norvegijos į remontą. Deja, jis jau mirė, dabar šiuo laivu rūpintis turėtų jo vaikai.

Reikia normalaus remonto

A. Butkaus teigimu, šiam laivui reikia rimto remonto, kuriam, ko gero, savininkas neturi pinigų. Pernai remonto metu buvo pakeista tik šiek tiek apkalos.

"Viskas buvo padaryta, kas buvo jų užsakyta. Jie turi skirti tam daugiau pinigų ir daryti remontą, kad būtų pakeista didesnė medinio korpuso dalis. Jeigu jie to nedarys, kito kelio nėra, kaip spręsti jo utilizavimo ar išlikimo klausimą.

Žinoma, gaila laivo, turinčio tokią istoriją. Bet savininko atstovai nesirūpina nei istorija, nei laivu, skandina jį ir skandina.

Reikia didesnių investicijų į remontą, kad laivas turėtų užtikrintą stovumą. Akivaizdu, kad dalinio remonto neužtenka", - kalbėjo jis.

Laivas perdžiovintas

"Aš tą laivą jau du sykius traukiau. Dabar man net noro nėra to daryti, nes kas iš to: mes ištrauksime, jis vėl skęs.

Manau, taip yra todėl, kad laivas prarado tikrą šeimininką, atstovavusį norvegui. Jis visą gyvenimą svajojo nupirkti tą laivą ir išplaukti į Ispaniją. Kai su tuo laivu atplaukė į Klaipėdą jį remontuoti, po savaitės jam buvo diagnozuotas vėžys, buvo operuotas, kurį laiką paralyžiuotas ir maždaug prieš metus mirė.

Dabar tuo laivu rūpinasi sūnus, bet jis - ne jūrininkas. Jis nežino, kaip reikia prižiūrėti tokį laivą", - pasakojo A. Riabovas.

Pasak jo, „Ole Willassen“ savininkas dvejus metus laikė laivą ant kranto. Niekas jam nepasakė, kad medinių laivų negalima tiek laiko laikyti ant kranto. „Tada reikia jį laistyti su vandeniu, mirkyti.

Tas laivas buvo perdžiovintas, todėl lentos pradėjo judėti kitaip. Po dvejų metų, kai jis buvo nuleistas į vandenį, vos atplaukė į Klaipėdą, nedaug trūko, kad būtų nuskendęs“, - sakė A. Riabovas.

Gal statyti ant kranto?

Pasak A. Riabovo, tas tikrasis šeimininkas, atstovaujantis savininkui, dvejus metus tvarkė laivą Klaipėdoje. „Jeigu jis būtų gyvas ir sveikas, tas laivas plaukiotų kaip niekur nieko “, - mano A. Riabovas.

Pasak jo, nebereikia „Ole Willassen“ kelti, o atvaryti ekskavatorių, vietoje laužyti ir vežti į šiukšlyną, nes kitaip tai bus pasaka be galo. Tą laivą norima parduoti, bet nepavyksta, nes visi žino, kad jis skendo. O jam suremontuoti reikia nemažai pinigų.

A. Riabovas pasakojo, kad iš Norvegijos atvykę turistai labai džiaugdavosi, pamatę savo „Ole Willassen“. Jie jo pasigedo savo šalyje.

„Norvegijoje visi žino tą laivą kaip mes „Meridianą“. Kai jau buvo uždrausta gaudyti banginius, jis gaudė toliau, brakonieriavo. Daugelis norvegų tais laikais pažinojo kapitoną Olę Willasseną, jo šeimą. Norvegai Klaipėdoje net prašė paplukdyti juos tuo laivu“, - pasakojo jis.

Pokalbininko manymu, galbūt tą laivą būtų galima iškelti kur nors ant krantinės ir laikyti kaip jūrinį paveldą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt