Trakuose – spalvingas Lietuvos tautų festivalis

Vilnius

Aleksandro Aziulevičiaus nuotr.

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt

40668

Biželio 3 dieną Trakų miesto šventę „Trakų vasara 2018“ užbaigė margiausias renginys – Trakų kultūros rūmų tęstinio projekto „Čia mūsų gimtinė – čia mūsų namai“ tautinių mažumų festivalis, kurio pagrindiniai rėmėjai Tautinių mažumų departamentas prie LR vyriausybės ir Trakų rajono savivaldybė.

Biželio 3 dieną Trakų miesto šventę „Trakų vasara 2018“ užbaigė margiausias renginys – Trakų kultūros rūmų tęstinio projekto „Čia mūsų gimtinė – čia mūsų namai“ tautinių mažumų festivalis, kurio pagrindiniai rėmėjai Tautinių mažumų departamentas prie LR vyriausybės ir Trakų rajono savivaldybė.

Lietuvos valstybė turi ilgą ir labai spalvingą istoriją. Čia per šimtmečius tarpusavyje pynėsi įvairios kalbos ir kultūros, praturtindamos mūsų valstybę bei stiprindamos savo darbais. Šiandieninėje Lietuvoje yra puikių meno kūrinių, knygų, universitetų, kurių kūrėjai yra Lietuvoje gyvenančių įvairių tautų atstovai. Vieni žymiausių – Adomas Mickevičius, Julius Slovackis, Mykolas Kleopas Oginskis, Česlovas Milošas, Pranciškus Skorina ir daugelis kitų. Lietuva – jų gimtinė, čia mūsų visų namai.

Pagrindinis festivalio „Čia mūsų gimtinė – čia mūsų namai“ tikslas – suburti Lietuvoje gyvenančias tautinio meno grupes ir ansamblius, kartu pasidžiaugti liaudiškų šokių, dainų bei muzikos vingrybėmis ir įvairove, skatinti skirtingų kultūrų tarpusavio pažinimą, Pietryčių Lietuvos regiono gyventojams atskleisti įvairių tautų tautinio sceninio meno subtilybes.

Senosios Trakų pilies fone savo muziką, dainas ir šokius dovanojo lietuvių, lenkų, karaimų, baltarusių, rusų, totorių, armėnų, žydų, graikų, romų tautų atstovai. Dalyvius bei žiūrovus sveikino Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė bei Trakų kultūros rūmų direktorius Edvard Keizik, įteikdamas merei simbolinį festivalio meduolį. Šventėje apsilankė festivalio sumanytoja, LR kultūros ministerijos vyriausioji specialistė Jadvyga Lisevičiūtė, Trakų rajono savivaldybės direktoriaus pavaduotoja Karolina Narkevič, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Agata Mankeliūnienė, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas bei daugybė žiūrovų.

Festivalio programą pradėjo VGTU dainų ir šokių ansamblio „Vingis“ kapela ir vokalinis ansamblis daina „Šalis, kuri mane užaugino“, džiaugdamiesi savo Tėvyne bei šimtmečio sukaktimi. Prisijungus „Vingio“ šauniems šokėjams buvo tęsiama nuotaiginga programa, į kurią buvo įtraukti ir žiūrovai, smagiai sukdamiesi šokių sūkuryje.

Lietuvius su kitų tautų atstovais jungė daugelis veiksnių. Ypatingas santykis buvo su Lenkija, su kuria kelis šimtmečius turėjome bendrą valstybę. Lenkų kultūros dalį pristatė bei miesto folklorą atliko ansamblis „Kapela Wilenska“, kurios siela yra žymus kompozitorius ir muzikantas Zbignevas Levicki. Su jaunatvišku polėkiu scenoje šoko „Troczanie“, atlikę žymųjį šokį polonezą, bei kitus lenkų šokius.

Nuo kunigaikščio Vytauto Didžiojo laikų Lietuvoje gyvena karaimų bei totorių tautos. Karaimų tautos bendruomenei atstovavo šokių grupė „Birlik“, kurios šokių programą pradėjo bei sveikinimo žodį tarė ambasadorė, Trakų garbės pilietė dr. Halina Kobeckaitė. Taip pat apsilankiusieji festivalyje ragavo karaimiškos chalvos bei susipažino su karimų tautodailės dalimi, galėjo pasimokyti kibinų lipdymo technikos.

Savo autentiškus tautinius kostiumus pristatė bei muzikinę programą atliko totorių ansamblis „Ilsu“. Be to, visi norintys galėjo paragauti totorių kulinarinio paveldo patiekalų – sotaus plovo, koldūnų, gardaus šimtalapio ir kt., kuriais vaišino Nemėžio totorių bendruomenės nariai, pirmininkas Tairas Kuznecovas.

Kelis šimtmečius trukusi bendra istorija sieja lietuvius su baltarusių tauta, kuriai atstovavo Visagino dainų ansamblis „Sivatanak“, smagiai atlikęs balatarusių liaudies dainas.

Skirtingais laikotarpiais į Lietuvą kėlėsi rusai. 1350 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas vedė Tverės kunigaikštytę Julijoną, kuriai remiant, buvo pastatyta cerkvė Trakuose. Turtingą rusų kultūrą atstovavo Trakų kolektyvai – orkestrai „Treščiotki“, „Kolokolčyki“ ir spalvingas dainų ansamblis „Zabava“.

O iš Kauno atvykęs armėnų ansamblis „Hairenyk“ savo dainomis ir šokiais pristatė rytietišką kultūrą. Taip pat savo įspūdingais šokiais ir muzika visus žavėjo žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“. Puikia nuotaika visus užkrėtė bei pakvietė bendram uždegančiam sirtakio šokiui graikų bendruomenės „Patrida“nariai, šokių ansamblis „Elada“.

Festivalio kulminacija bei didžiausiu siurprizu tapo romų tautai atstovavę atlikėjai – populiarioji grupė „Sare Roma“ su Ištvanu Kvik priešakyje. Grupės atliekamos dainos ir aistringi šokiai ne vieną privertė pakilti nuo sėdimų vietų. Festivalio pabaigoje dalyvavusių tautų atstovai į dangų paleido santarvės simbolius – balandžius, linkėdami visoms tautoms Lietuvoje gyvuoti santarvėje ir, kur benukeliavus, visada sugrįžti namo – į Lietuvą, nes čia mūsų gimtinė ir mūsų namai. Koncertinę festivalio programą užbaigė Trakų jaunoji, modernaus fokloro atilkėja Karolina Kastinevičiūtė.

Festivalio organizatoriai nuoširdžiai dėkoja renginio vedėjai žaviai ir talentingai aktorei Agnieškai Ravdo. Ypatinga padėka rėmėjams – Tautinių mažumų departamentui, Trakų rajono savivaldybei, UAB „Aqua mineralis“, UAB„Kiubėtė“, sklaidos rėmėjams – radijui „Znad Wilii“, laikraščiams – „Trakų žemė“, „Galvė“, „Kurier Wilenski“, tinklapiams – Wilnoteka.lt, ZW.lt, L24, trakai.lt, projekto partneriams –UAB „Adamus“, Trakų seniūnijai, karaimų bendruomenei.

Viktorija Šamatovičienė
Trakų kultūros rūmų renginių organizatorė,
projekto vadovė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt