PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Laisvalaikis2024 m. Sausio 17 d. 10:29

Trakų viešojoje bibliotekoje – romano „Lėlininkas“ sutiktuvės

Trakai

Irena JocienėŠaltinis: Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos inf.


289315

Trakų viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštietės dr. Lolitos Jolantos Piličiauskaitės knyga „Lėlininkas“. Tai – trečiasis autorės romanas. Pirmasis „Ir tada bus geriau“ pasirodė 2008 m., antrasis „Slėptų sapnų tyrlaukiai“ – 2010 m. Renginyje dalyvavo autorės artimieji, draugai, kraštiečiai. Sveikinimo žodį tarė Trakų rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė, atvykusi kartu su mero patarėja Evelina Kislych-Šochiene.

Lolita Jolanta Piličiauskaitė – socialinių mokslų daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pedagogikos katedros docentė. Du dešimtmečius dirbo muzikos mokytoja Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje (įgyta mokytojos ekspertės kategorija), 2005 m. apdovanota „Metų mokytojo“ premija.

1996–2000 m. studijavo doktorantūrą tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija).

Sujungusi savo pedagoginę ir mokslinę patirtį sukūrė Emocinio imitavimo metodą, kuris tapo jos disertacijos tema ,,Emocinio imitavimo metodo taikymas ugdant moksleivių muzikinę kultūrą“.

Autorė yra viena iš ankstyvojo muzikinio ugdymo pradininkų Lietuvoje. Išleidusi ne tik mokslines monografijas, bet ir metodinius leidinius besilaukiančioms šeimoms – „Būsimųjų mamų dainos“ ir „Šeimos knyga“.

Lolita Jolanta Piličiauskaitė yra aktyvi visuomenininkė. Kartu su Dominyka Semionove 2009 m. įkūrė Lietuvos tūkstantmečio bei Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios (dab. bazilika) 600 metų jubiliejams įprasminti skirtą sakralią erdvę – Angelų kalvą, esančią netoli Trakų, kurioje nuo 2009-ųjų organizuojamas kasmetinis Angelų kalvos įkūrimo dienai skirtas tradicinis muzikos festivalis „Skamba giesmės Angelų kalvoje“.

Kaip teigia pati autorė, ji turi tris mėgstamas veiklas – rašymą (yra grožinės ir metodinės literatūros kūrėja, išleidusi 14 knygų), piešimą savo malonumui ir Angelų kalvą.

Šį romaną „Lėlininkas“ rašytoja skiria mamos seseriai, kuri savo gyvenimu mokė besąlygiškai mylėti žmones. Jame daug autentiškų nuotraukų iš autorės asmeninio archyvo. Romanas paremtas autorės biografiniais momentais, jame glaudžiai susipynę ir istoriniai tarpukario Lietuvos faktai, ir alternatyvios istorijos pabaigos.

Knygoje pasakojamos trys istorijos. Pirmoji – šeimos istorija. Autorė joje pateikia daug su jos artimais žmonėmis susijusių faktų, kuriuos ji stengėsi užrašyti ir įamžinti, papasakoti Varėnos istoriją, kuri lydėjo nuo mažumės, ją įvaizdinti, prisidėti prie žodinio atkūrimo. Tai – padėka savo artimiems žmonėms.

Antroji – Lietuvos tarpukario istorija. Joje autorė pasakoja apie Varėnos valstybinę džiovos sanatoriją, kurioje dirbo ir jos seneliai, darbuotojus, gyventojus. Nors pastato nebėra, bet autentiškos nuotraukos leidžia pajusti ir nusikelti į prieškarinius laikus, pamatyti ir suprasti, kaip tuomet dirbo, gyveno, džiaugėsi sanatorijos darbuotojai ir gyventojai.

Trečioji istorija – alternatyvi istorija. Tai yra grąžinimas į atmintį ir šeimyniniai ryšiai. Ji – tarsi istorijos vidurys, kurioje atsiranda Lėlininkas. Domėjimasis psichologija paskatino autorę paliesti šeimyninių santykių ryšių temą, įprasminti senelio gyvenimą. Joje norėta perkelti atmintyje saugotą Antrojo pasaulinio karo metais susprogdintos sanatorijos pastatų komplekso vaizdą.

Knygos pristatymo metu autorė atsakė į susirinkusiųjų klausimus, papasakojo, kuo skiriasi naujas romanas nuo ankstesnių jos kūrinių, taip pat užsiminė ir apie naują knygą „Jausmų pasakos“, kuri bus skirta vaikams.