PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2017 m. Spalio 24 d. 11:46

Trakų salos pilyje - renginys Vytautui Didžiajam atminti

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


17987

Spalio 27-ąją, penktadienį, Trakų salos pilyje vyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytautui Didžiajam atminti.

Trakų istorijos muziejaus darbuotojas istorikas Tomas Petrauskas skaitys pranešimą „Pirmieji Vytauto dešimtmečiai didžiojoje politikoje“. Pranešimas skirtas 1382-1408 metų Vytauto politikos apžvalgai. Šiuo laikotarpiu kunigaikštis stengėsi įsitvirtinti pirmiausia Gediminaičių dinastijos viršūnėje, vėliau - Lietuvos valdovo soste, galop - Rytų Europos didžiosios politikos arenoje.

Meninėje renginio dalyje - spektaklis „Karūnos šešėlyje“ (scenarijaus autorius ir režisierius Vytautas Mikalauskas, vaidins Trakų karališkasis rūmų ir Vilniaus senjorų teatrai).

Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui atminti skirti istoriniai vakarai muziejuje pradėti organizuoti netrukus po nepriklausomybės atgavimo. Vytautas Didysis - garsiausias visų laikų Trakų žemės sūnus. Valdovas gimė Senuosiuose Trakuose apie 1350-uosius, mirė Trakų salos pilyje belaukdamas karaliaus vainiko 1430-ųjų spalio 27 d. Tądien pagerbiamas jo atminimas. Renginių metu plačiau susipažįstama su kunigaikščio aplinka, to laikotarpio kultūra, analizuojamos plačiajai visuomenei mažiau žinomos temos.

Pasak istoriko T. Petrausko, Vytautas mūsų istorinėje savimonėje paliko neišdildomą pėdsaką. Šlovinga Žalgirio mūšio pergalė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sienų išplėtimas nuo Baltijos iki Juodosios jūros, ryžtingas karaliaus vainiko siekis ir „didžiojo“ valdovo statusas - bene žymiausi Vytauto pasiekimai, simbolizuojantys jo šlovės viršūnę. Tačiau iki jos kunigaikščiui teko nueiti sudėtingą kelią.

Paklaustas, kas inspiravo imtis Vytauto Didžiojo temos, režisierius V. Mikalauskas pasakojo, kad jam įstrigo atmintin daugiau kaip prieš 20 metų istoriniame romane perskaitytas tekstas - Krivio žodžiai kunigaikščiui: „Mes panūdome valdyti patys neišmokę nugalėti savęs. Blogai, kad mes kartu su laisve panorome turėti ir pilnas kišenes turto. Manėm to gero prikimšti žmonių širdis, bet jos liko tuščios, nes tai, kas puošia kapšius ir skrandžius, pasirodo, pūdo sielas“. Šie žodžiai lydėję jį ilgus metus, kol tapo spektaklio „Karūnos šešėlyje“ scenarijaus dalimi.

Anot režisieriaus, istorikų, literatų, politikų pastangomis Vytautas Didysis jau seniai tapo mūsų valstybės simboliu. Gal dėl to daugelis vengia šį personažą įkūnyti scenoje.

ELTA