Tradicinis Vilniaus festivalis vyks!

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

72505

Uždarius Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) Didžiąją salę remontui, daugelis koncertų lankytojų sunerimo – o kaipgi bus su tradiciniu Vilniaus festivaliu? Ar jis šiemet vyks? Juk didžiumos festivalio koncertų įprasta klausytis būtent šioje Vilniaus salėje... Metas visus nuraminti – 23-iasis Vilniaus festivalis vyks! Ir pirmieji daugiau apie festivalį sužinos, o ir bilietų su gera nuolaida galės įsigyti Vilniaus knygų mugės lankytojai, apsilankę Filharmonijos stende Muzikos salėje.

Šiųmečiame Vilniaus festivalyje birželio 3–21 d. numatyta surengti aštuonis koncertus. Jie turėtų vykti įvairiose sostinės erdvėse – koncertų salėje „Compensa“, Valdovų rūmuose, Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje ir Lietuvos rusų dramos teatre. Publikai ruošiamos originalios ir intriguojančios programos – nuo spalvingo atidarymo su Ray Charlso ir Stevieʼo Wonderio dainomis iki grandiozinio dramatinio koncerto solistams, chorui ir orkestrui pagal Edvardo Griego muziką.

Festivalį birželio 3 d. koncertų salėje „Compensa“ pradės ryški soul muzikos žvaigždė, neįtikėtino balso diapazono dainininkė Madeline Bell ir svinguojantis „Concertgebouw“ džiazo orkestras iš Nyderlandų. Koncerte dalyvaus ir vienas žymiausių Lietuvos saksofonininkų, tarptautinių ansamblių ir festivalių dalyvis Kęstutis Vaiginis. Atlikėjai Vilniui rengia išskirtinę programą – legendinių Ray Charleso ir Stevieʼo Wonderio dainas. Su šiomis asmenybėmis Madeline Bell yra kartu dainavusi, padariusi įrašų, o dabar atiduoda pagarbą savo dievaičiams. Tačiau ir ji pati yra dievinama viso pasaulio melomanų ir kitų atlikėjų, laikančių jos balsą išskirtiniu. Su Madeline grojantis džiazo orkestras iš „Concertgebouw“ – unikalus profesionalų kolektyvas, kurio nariai yra ne tik puikūs muzikantai, bet ir patys kompozitoriai bei aranžuotojai. Savo meistriškumu ir patraukliomis programomis orkestras užburia įvairaus amžiaus auditoriją, kaskart nustebindamas muzikavimo laisve ir ribų neturinčiomis stilistinėmis galimybėmis: nuo Duke’o Ellingtono orkestro braižo iki įvairiausių džiazo ir funk, soul ir rhythm&blues kombinacijų.

Birželio 5 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje numatyta egzotiška programa „Kinijos garsai styginiams ir erhu virtuozas Guo Gan“. Čia su Lietuvos kameriniu orkestru pasirodys kinų instrumento erhu žvaigždė Guo Ganas. Skambės paties solisto bei jo tėvynainio Ye Xiaogango kūriniai. Koncerto intriga – festivalio premjera, o čia, dėmesio (!), numatytas lietuvių kompozitoriaus Ramūno Motiekaičio specialiai erhu ir kameriniam orkestrui parašytas kūrinys „Cinema“.

Į tradicinę festivalio baroko koncerto poziciją šiemet numatyti tarptautinis baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“ ir prancūzų violončelininkas Edgaras Moreau. Birželio 8 d. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje svečiai atliks įvairių kompozitorių – Johanno Adolfo Hasseʼs, Giovanni Benedetto Platti, Francesco Duranteʼs, Antonio Vivaldi, Georgo Philippo Telemanno, Luigi Boccherini – kūrinių programą.

Visada maloniai nustebinantis lietuvių atlikėjų rečitaliu, šiemet festivalis ir čia neketina nuvilti. Birželio 9 d. Valdovų rūmų Renginių salėje išgirsime sparčiai garsėjantį ansamblį „Synaesthesis“, diriguojamą Karolio Variakojo. Programoje „Abipus geležinės uždangos“ numatyti Pierreʼo Boulezo, Mortono Feldmano, Györgyʼo Ligeti, Broniaus Kutavičiaus ir Alfredo Schnittkeʼs kūriniai.

Įdomi kultūrų sinergija laukia birželio 11 d. koncerte Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Čia skambės programa „Krylovas griežia Martinaitį, „Rustavi“ gieda Kančelį“, ją su Lietuvos kameriniu orkestru atliks jo meno vadovas, dirigentas ir solistas Sergejus Krylovas, solistai smuikininkai Pavelas Vernikovas ir Svetlana Makarova bei Gruzijos vyrų vokalinis ansamblis „Rustavi“.

Birželio 14-osios koncertas šiemet bus skirtas lenkų kompozitoriaus Stanisławo Moniuszko gimimo 200-osioms metinėms. Su Lietuvos sostine glaudžiai susijęs XIX a. kompozitorius S. Moniuszko bene ryškiausius savo muzikos kūrinius parašė Vilniuje, kuriame apsigyveno vedęs Aleksandrą Miulerytę. Būtent Vilniaus miesto rotušėje 1848 m. įvyko garsiausios jo operos „Halka“ premjera (o Varšuvoje ji bus pastatyta tik po dešimt metų, 1858-aisiais). Simboliška ir prasminga, kad šiųmečiame Vilniaus festivalyje bus atliktos S. Moniuszko keturios „Aušros vartų litanijos“ ir skambės jos ne kur kitur, o po Šv. Jonų bažnyčios skliautais – juk 1840–1842 m. kompozitorius buvo šios bažnyčios vargonininkas. Trapios muzikos garsais palydint Gedulo ir vilties dieną, koncerte muzikuos Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos atlikėjai: solistai Vera Talerko, Ewa Wolak, Rafałas Bartmińskis, Liudas Mikalauskas, Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO). Diriguoslenkų maestro Antoni Witas.

Viena didžiausių festivalio intrigų visada būdavo užsienio orkestro viešnagė. Ko sulauksime šiemet? Ogi Bazelio kamerinio orkestro! Su svečiais iš Šveicarijos du Wolfgango Amadeaus Mozarto koncertus fortepijonui (Nr. 12 A-dur, KV 414 ir Nr. 24 c-moll, KV 491) skambins Andrius Žlabys. Orkestras savo ruožtu dar ketina atlikti Franciso Poulenco ir Erico Satie kūrinius. Koncertas vyks birželio 19 d. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje.

Galiausiai festivalį birželio 21 d. pabaigs karščiausia naujiena vokalinės muzikos repertuare – „Laukimas“ („Venter“). Jo gimimą inicijuoja tarptautinis muzikos institucijų tinklas – net trys festivaliai (Bergeno, Tivolio „Summer Classical“ ir Vilniaus), Bilbao teatras „Arriaga“ bei Geteborgo ir Islandijos simfoniniai orkestrai. Pavadintas dramatiniu koncertu solistams, chorui ir orkestrui, „Laukimas“ apibūdinamas ir kaip opera. Jo pasaulinė premjera numatyta iškilmingame Bergeno festivalio atidarymo koncerte 2019 m. gegužės 22 d., o jau po mėnesio ši monumentali kompozicija atkeliaus į Lietuvą.

„Laukimas“ – tai dviejų menininkų, katalonų režisieriaus Calixto Bieito ir norvegų rašytojo, libreto autoriaus Karlo Ove’s Knausgårdo sumanymas naujai pažvelgti į norvegų epų herojų Perą Giuntą, o tiksliau – pažvelgti į jo istoriją moters, Solveigos akimis. Kartu tai – tarsi negęstančios aistros norvegų kompozitoriaus Edvardo Griego muzikai paliudijimas. Knausgårdo poetiniame romane sukurtas modernus Solveigos portretas tampa tarsi atspirties tašku visai šio performanso koncepcijai, o pagrindinė tema sukasi apie mus neišvengiamai ir nuolatos lydintį žmogaus vienatvės klausimą. Solistų Mari Eriksmoen (sopranas), Steino Skjervoldo (baritonas), choro „Vilnius“, LNSO ir dirigento Eivindo Gullbergo Jenseno interpretuojamas „Laukimas“ skambės birželio 21 d. Lietuvos rusų dramos teatre.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt