PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2025 m. Vasario 4 d. 08:29

Tradicinės Sartų žirgų lenktynės Zarasuose

Zarasai

Zarasų krašto muziejaus nuotr.

Etaplius.LTŠaltinis: Zarasų krašto muziejus


342609

Sartų žirgų lenktynės – tai seniausios, kasmet organizuojamos tradicinės ristūnų lenktynės Lietuvoje, vykstančios Dusetose.

Skaičiuojama, kad šiais, 2025 metais, lenktynės vyktų 223-ią kartą, o oficialios – 113-ą. Tačiau šie skaičiai nėra tikslūs, nes lenktynių organizavimo tradiciją pertraukdavo karai ir šylantis klimatas. Jos yra vienas populiariausių tradicinių Lietuvos kultūros reiškinių, kuris turi gilias šaknis ir skirtas ne tik žirgininkystės mėgėjams, bet ir visai tautai. Šis renginys sutraukia tūkstančius žiūrovų, norinčių pamatyti greičiausius Lietuvos ristūnus ir pajusti tikrą tautos dvasią.

Sartų žirgų lenktynių tradicija siekia XVIII a. pabaigą – XIX a. pradžią, o jų atsiradimo aplinkybės apipintos legendomis apie pono ir baudžiauninko lenktynes. Bet tikrai žinoma, jog XIX a. Dusetų apylinkių valstiečiai žiemą susirinkdavo ant užšalusio Sartų ežero ledo lenktyniauti žirgais. Ir dvarininkai Pliateriai su kaimynais mėgindavo savo žirgų eiklumą ant šio ežero ledo. Žmonių noras išbandyti savo arklių greitumą peraugo į organizuotus renginius. Tradicijos atsiradimą skatino natūralios sąlygos: Sartų ežero ledo tvirtumas ir lygumas puikiai tiko lenktynėms žiemos metu.

Kurį laiką, ypač po 1863 m. sukilimo, dėl politinių priežasčių žirgų lenktynės buvo uždraustos. Nepaisant draudimo ūkininkai – žirgų mylėtojai ir toliau, nors ir nereguliariai, surengdavo lenktynes per Grabnyčias (vasario 2 d.). Žirgų šeimininkai intensyviai lenktynėms pradėdavo ruoštis dar Advento metu. Žirgai būdavo treniruojami vakare, ypač per mėnesieną, nes ristūnas bėgdamas matydavo savo šešėlį ir manydamas, jog tai jo konkurentas, dar labiau įsismarkavęs padidindavo bėgimo tempą.

Lenktynių dieną ūkininkai – varžybų dalyviai – savo žirgus iššukuodavo. Vieni žirgų mylėtojai papuošdavo savo augintinius garbiniais su kaspinais. Prieš lenktynes žirgai būdavo įkinkomi į lengvus, įvairių formų ir spalvų važelius. Šie būdavo puošiami žvanguliais, lenktynių metu keliančiais įvairias garsų tonacijas.

Sartų žirgų lenktynės nuo 1905 m. buvo pradėtos organizuoti kasmet. Nuo 1933 m. jos yra remiamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. 1955 m. lenktynės tapo respublikine kasmetine švente, organizuojama pirmąjį vasario savaitgalį, tačiau nuo 1996 m. jos vyksta tik Dusetų hipodrome ant dirbtinai suformuoto ledo tako, kuriam išlieti reikia apie 1500 kubinių metrų vandens, paimto iš Sartų ežero.

Nuo 1968 m. kartu su šiomis lenktynėmis pradėtos rengti ir žiemos mugės. Renginį organizuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija kartu su Lietuvos ristūnų sporto asociacija ir Zarasų rajono savivaldybe. Dalyvauti lenktynėse leidžiama tik ristūnų veislės žirgams, kurie treniruojami bėgti risčia. Šis bėgimo stilius – ypatingas, nes žirgai privalo judėti ritmingai, nelaužydami žingsnių technikos, o įprastas šuoliavimas yra draudžiamas. Žirgai ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Lenkijos ir kitų šalių rungiasi keliose distancijose, dažniausiai 1600 ar 2400 metrų ilgio trasose. Lenktynių metu svarbus ne tik žirgo greitis, bet ir važnyčiotojo įgūdžiai, kurie gali lemti, ar komanda pasieks pergalę.

Sartų žirgų lenktynės – tai ne tik sporto renginys, bet ir gyvas tautos tradicijų liudijimas. Jos atspindi Lietuvos istoriją, pagarbą žirgams ir bendruomenės stiprybę. Kiekvieną žiemą šis unikalus renginys suburia žmones iš įvairių šalies kampelių ir primena, kad tradicijos yra ne tik praeities palikimas, bet ir gyva dabarties dalis, kurią verta puoselėti ir perduoti.

Šiais metais dėl nepalankių oro sąlygų Sartų žirgų lenktynės neįvyks. 2025 m. vasario 15 d. vyks šventė „Sartai 2025“.

#ZARASAI#ŽIRGAI#LENKTYNĖS#LIETUVA