Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Kiekvienais metais Šv. Agotos – Duonos dienai visa bendruomenė iš anksto kruopščiai ruošiasi. Tą dieną šventinama duona ir tikima, kad tas, kuris turės šv. Agotos duonos trupinėlį, išvengs daugelio negandų.
Nuostabiai gražus tas senovinis tikėjimas apsaugine duonos galia, menantis kur kas senesnius nei krikščionybės atėjimas į Lietuvą laikus. Tikėjimas deivės Gabijos apsauginėmis galiomis sklandžiai įsiliejo į šventosios Agotos duonos istoriją. Duona – tai ne tik maistas. Namai, kuriuose pakanka duonos, yra pilni namai. Duona – įkvėpimo šaltinis ir parama, duonos kvapas – vienas iš pagrindinių kvapų, iškylančių mūsų prisiminimuose.
Vasario 5-ąją Šiūlėnų ir aplinkinių kaimų gyventojai rinkosi į jau tradicine tapusią šventę „Tradicija ir mes“, kuri vyko IKSC Šiūlėnų senųjų amatų padalinyje. Šventėje dalyvavęs Ignalinos rajono mero pavaduotojas Manfredas Žymantas sveikino visus susirinkusius, džiaugėsi švente ir linkėjo, kad toliau būtų tęsiamos gražios tradicijos ir kad duonos niekada netrūktų, o būtų jos ant kiekvieno stalo.
Duona, kaip simbolis, gana sudėtinga ir turi daug prasmių. Apie tai pasakojo tradicinių amatų meistrė Marijona Lukaševičienė. Duona – tai visų pirma gyvenimo simbolis. Žmogus, ragaudamas duonos, savo burnoje jaučia ir gyvenimo skonį. Nuo stalo nukritusi duona – nelaimės ženklas, vadinasi teks sulaukti nesantaikos ir barnių. Kepamos duonos kepalas žymėtas kryžiaus ženklu, todėl valgantys kryžium paženklintą duoną, patys priimti palaiminimą.
Kad padėtum kepalą ant stalo, reikia nueiti pakankamai ilgą kelią. Toks nelengvas duonos gimimo kelias primena žmogaus gyvenimo, dvasinio tobulėjimo kelią, todėl duona tokia sava. Pasėtas grūdas turi numirti, kad vėl atgytų ir iš jo išaugtų daigelis. Duona, anot liaudies išminties, simbolizuoja protą, susivaldymą, stiprybę, gerumą, ištikimybę, nuolankumą. Sapnuoti duoną, pasak išminčių, visada geras ženklas.
Naujojo Daugėliškio seniūnijos seniūnas Gintas Ruseckas džiaugėsi šventės dalyvių aktyvumu ir noru dalintis savo patirtimis. Gražiais prisiminimais apie duonos kepimą dalijosi mūsų krašto šviesuolė, duonos kepėja Emilija Rastenienė. Ji ruginę duonelę kepė daugiau kaip 70 metų.
Savo gražia patirtimi pasidalijo ir Aldona Čepulienė, kuri atsivežė duonkepyje iškeptą kaimišką didžiulį pyragą. Juo vaišinti visi susirinkusieji. Jie į namus galėjo į parsinešti šv. Agotos duonos, kuri buvo pašventina šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Kačergiškėje.
Tradiciniai duonos receptai atgimsta naujais skoniais. Ir šiandien šventiniam stalui mes renkamės ruginę duoną. „Ta tikroji mūsų skalsi, saldi duona su raugu, liko mūsų racione, tik pasipildė naujomis madomis – grūdais, sėklomis.
Duonos kepimo tradicijas tęsia Aldona Kurkiancienė, Rimantė Jasiukeniacienė, Valė Bukauskienė, Daiva Miliauskienė. Šventės metu duonos kepėjai ne tik dalijosi mintimis, pačių kepta duona, tačiau pristatė duonos kelią, pristatė savo duonos receptus.
Duonos kepimo eigą šventės dalyviams įdomiai priminė Zita Raketienė, kuri ant ruginės duonos kepalo uždėjusi kryželį, pašovė į krosnį. Manau, kad su šventės ritualiniu duonos kepimu ugdoma pagarba darbui, meilė gimtajam kraštui. Šventėje buvo visko: dainų, liaudiškos muzikos, eilių, pasakojimų, patarimų. Už gražias dainas ir romantiškas melodijas nuoširdžiai dėkojame šauniam kolektyvui „Dainoriai“ ir vadovei Angelijai Taluntienei.
Už nuoširdumą ir gražų bendradarbiavimą su Šiūlėnų bendruomene dėkojame Gilūtų bendruomenės pirmininkui Alvydui Rakečiui ir seniūnaitei Zitai Raketienei, ir visiems, kurie padėjote, dalyvavote ir džiaugėtės...
Yra dalykų, kurie stipresni net už mus, išmaniaisiais prietaisais apsiginklavusius XXI amžiaus žmones: jie tarsi miražas, slypėję mūsų praeityje, šeimų tradicijose, iškyla, kad pajustume tas ištisas kartas jungiančias patirtis.
IKSC metodininkė Marijona Lukaševičienė