PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2025 m. Liepos 23 d. 16:30

Tradicijų gyvastis Radviliškyje: tarp virbalų ir liaudies dainų

Radviliškis

Radviliškio miesto kultūros centro nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Radviliškio miesto kultūros centro informacija


375181

Liepos vidurys Radviliškio mieste kasmet pažymimas ne tik vasaros pilnatve, bet ir širdį virpinančia etnokultūros švente. Šiemet liepos 20-ąją Radviliškis kvietė į ypatingą dvigubą renginį – XVI respublikinį kojinių mezgimo čempionatą „Pynė Čiurlioniui“ ir Škaplierinės atlaidų folkloro festivalį „Rytoj iš ryto rugelius kirsim“. Šie du renginiai susiliejo į vieną gyvą, alsuojantį audinį, kuriame liaudies muzika, šokiai, dainos ir raštai pynėsi į nepakartojamą vidurvasario tradicijų šventę.

Šiemetinis kojinių mezgimo čempionatas buvo tikras kūrybinis iššūkis – tiek širdžiai, tiek vaizduotei, nes dedikuotas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, vienam ryškiausių Lietuvos menininkų. Tema „Pynė Čiurlioniui“ įkvėpė dalyvius sukurti ne šiaip mezginį, o meno kūrinį iš siūlų, perteikiantį M. K. Čiurlionio muzikos ar tapybos nuotaiką.

Kaip sakė renginio vedėjas, režisierius Valdas Vaitiškis: „Kiekviena akis – tarsi potėpis, kiekvienas raštas – tarsi pasaka, kiekvienas spalvos perėjimas – tarsi melodija“.

Ir iš tiesų – tai buvo daugiau nei varžybos. Tai buvo meno kūrinių gimimas iš vilnos, širdies ir kūrybos. Vienodos sąlygos – tie patys siūlai ir trijų valandų laikas – subrandino begalinę įvairovę. Kiekvienas darbas tapo asmenine interpretacija, kurioje pynėsi simbolika, spalvų pojūtis, ritmas ir emocija.

Renginio pradžioje vedėjas režisierius V. Vaitiškis su šypsena kvietė prisistatyti ir pasitikrinti pirštų miklumą: „Kas moka megzti? Kas mezga nuo vaikystės? O kas drąsiai imtųsi užduoties ir užmerktomis akimis?“. Simboliškai, skambant Čiurlionio kūriniui „Jūra“, virbalai pakilo į dangų, paskelbdami čempionato pradžią.

Į Radviliškį suplūdo net 32 kūrėjos iš visos Lietuvos: nuo pradedančių mezgėjų iki patyrusių tautodailininkių, nuo mokytojų iki senelių su anūkėmis. Juos visus vienijo bendra misija – atgaivinti gyvąją tradiciją per kūrybą ir prisilietimą prie kultūros šaknų.

Darbus vertino profesionali komisija: pirmininkė, tautodailininkė, buvusi tautodailininkų sąjungos Šiaulių sk. vadovė Laima Kelmelienė, Radviliškio tautodailininkų skyriaus pirmininkė, tautodailininkė, mokytoja ekspertė, LEKUS narė Rasmuta Valčiukienė ir menotyrininkė, etninės raiškos tyrinėtoja Michalina Adomavičienė, kurios atsakingai gilinosi ne tik į techniką ar išbaigtumą, bet ir į temos interpretaciją, kūrybiškumą, emocinį atspalvį.

Šiais metais buvo tęsiama ir savanorystės akcija „Padovanok šilumą vienišam senoliui“, kurios metu bendradarbiaujant su Radviliškio socialinių paslaugų centru dalyvių padovanotos kojinės spalio 1-ąją, Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, bus padovanotos vienišiems Radviliškio rajono seneliams.

Kol virbalai pynė M. K. Čiurlionio įkvėptus raštus, Radviliškyje tuo pačiu metu skambėjo ir senųjų dainų aidai – vyko folkloro ansamblių festivalis „Rytoj iš ryto rugelius kirsim“, skirtas Škaplierinės atlaidams ir Lietuvių liaudies dainų metams. Šventė simboliškai žymėjo 200 metų sukaktį nuo pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio, kurį 1825 metais paskelbė Liudvikas Rėza, ir 90 metų jubiliejų, kurį mini Lietuvių tautosakos archyvas.

Renginio sumanytojus ir visus dalyvius pasveikino Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčios klebonas, kunigas Tadas Rudys.

Tai buvo ne du atskiri renginiai, o viena etnokultūrinė pynė, kurioje dainos ir mezgimo raštai kalbėjo tais pačiais simboliais. Liaudies muzika čia tapo fonu virbalų ritmui, o dainos – tiltu tarp darbo ir meno, praeities ir dabarties. Šventė alsavo autentiška gyvastimi – kaip gyva bendruomenės patirtis, o ne sceninis folkloras.

Festivalio programoje: „Aidija“ (Radviliškis) – renginio iniciatoriai, „Aukso paukštės“ laureatai, puoselėjantys dainos ir bendruomenės ryšį (vadovas – Donatas Stakvilevičius), „Vilnelė“ (Vilnius) – beveik tris dešimtmečius gyvuojantis kolektyvas, garsėjantis ištikimybe senosioms tradicijoms (vadovė Laima Purlienė), „Alda“ (Kaunas) – ansambliečiai su vadovėmis Giedre Ramune Pečiuliene ir Ramune Baniuliene Radviliškyje lankėsi jau trečiąjį kartą, kolektyvo repertuare – nuo karinių dainų iki šienapjūtės apeigų. Šventės kulminacija – kapelos „Kačerga“ (vadovė Viktorija Drevinskienė) pasirodymas: linksmas, gyvas, kviečiantis šokti ir šypsotis.

Dainos pynėsi su žaidimais, šokiais, bendryste ir net trupiežiumi – senu lietuvišku gaivos gėrimu. O tikrąja kulminacija tapo bendras visų kolektyvų finalinis pasirodymas, kai scenoje susivienijo visos ansamblių balsų gijos ir suskambo viena galinga, širdį jaudinanti lietuvių liaudies daina.

Tai nebuvo tik muzikinis numeris – tai buvo gyva bendrystės akimirka, simboliškai apjungusi praeitį, dabartį ir žmones iš skirtingų Lietuvos kampelių. Taip Radviliškyje gimė tikras vidurvasario folkloro ir tradicijų festivalis, kuriame kiekvienas galėjo pasijusti ne žiūrovu, o dalimi didelio, gyvo kultūros audinio.

Šventės dalyviai renginio metu buvo kviečiami ragauti autentiškų, senųjų tradicijų įkvėptų skanumynų. Vienas iš jų – trupiežius, senasis lietuvių atsigaivinimo patiekalas, iš šalto vandens ir juodos duonos, kadaise skanaujamas po sunkių laukų darbų. Kaip taikliai pastebėjo folkloro ansamblio „Aidija“ nariai: „Tai – duona dainai, daina – darbui, o darbas – šventei.“

Gardžia žirnių koše ir karšta arbata dalyvius vaišino VSAT Šiaulių pasienio užkardos pareigūnai, traškūs agurkai iš Gedo Jasiūkaičio ūkio, o sūriai bei rūgpienio skanėstai, padovanoti Tado Krapiko ūkio, tapo bendruomeniškumo ženklu.

Renginio kulminacija – mezgėjų apdovanojimai. Nors kiekvienas darbas buvo savitas, komisijai teko išrinkti prizines vietas, o pirmąją vietą pelniusi dalyvė karūnuota supamu krėslu. Tačiau tikrieji laimėtojai – visi, kurie įdėjo mintį, simbolį, prisiminimą į kiekvieną mezgimo akį. Komisija, įvertinusi techniką, kūrybiškumą, simboliką ir tematikos atitikimą, atsakingai įvertino kiekvieną darbą ir paskelbė šiuos rezultatus:

Teminės nominacijos:

  • originaliausios kojinės – Angelė Bučelienė iš Šiaulių;
  • autentiškiausios kojinės – Genovaitė Janulienė iš Raseinių;
  • meniškiausios kojinės – Dana Ražinskienė iš Radviliškio;
  • spalvingiausios kojinės – Jelena Pluskevič iš Šiaulių r., Ginkūnų;
  • čiurlioniškiausios kojinės – Jūratė Tamavičienė iš Raseinių.

Kojinių parodos laureatės:

  • 3 vieta – Stasė Kausteklienė iš Klaipėdos r.;
  • 2 vieta – Asta Dimšienė iš Lazdijų r.;
  • 1 vieta – Lidija Javsejeva iš Visagino.

XVI čempionato pagrindinės vietos:

  • 3 vieta – Laimutė Indilienė iš Radviliškio;
  • 2 vieta – Jadvyga Klyžentytė iš Radviliškio;
  • 1 vieta – Janina Marija Šiuipienė iš Raseinių.

Čempione pripažinta Milda Verkauskienė iš Kėdainių. Ji pelnė pagrindinį prizą – UAB „Venta LT“ įsteigtą supamąjį krėslą, simbolizuojantį šilumą, namų jaukumą ir pelnytą poilsį po kūrybos. Visiems dalyviams, kolektyvams, komisijai – Radviliškio miesto kultūros centro direktorės Indrės Ginkevičienės padėkos, šilti žodžiai ir simbolinės dovanėlės.

XVI respublikinis kojinių mezgimo čempionatas „Pynė Čiurlioniui“ bei festivalis „Rytoj iš ryto rugelius kirsim“ dar kartą įrodė: Radviliškyje tradicijos nėra užrakintos muziejų vitrinose – jos gyvos, pulsuojančios, kasdienėmis rankomis mezgamos, dainuojamos, kuriamos. Šventė tapo gyva pyne, nuausta iš mūsų visų: dalyvių, žiūrovų, komisijos, muzikantų, rėmėjų. Radviliškis vidurvasarį vėl tapo vieta, kurioje etnokultūra alsuoja šiuolaikiškai – tikra, šilta ir nuoširdi. Kaip buvo pasakyta renginio metu: „Kol tauta dainuoja – ji gyva. Kol mezga – ji perduoda šilumą.“

Renginį finansavo Radviliškio rajono savivaldybė.

Informacinis partneris: LRT.

Dar kartą dėkojame šventės rėmėjams:

  • UAB „Venta LT“ – už pagrindinį prizą (supamą krėslą);
  • „Litwool“ – už aukštos kokybės vilnos siūlus;
  • Gedo Jasiūkaičio ūkiui – už šviežius agurkus;
  • Tado Krapiko ūkiui – už rūgpienį ir sūrius;
  • Donatui Stakvilevičiui – už šviežias bulves.
#RADVILIŠKIAI#KOJINIŲ MEZGIMO ČEMPIONATAS#ŠVENTĖ