Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Homoseksualių moterų pora / Pexels
Gytis PankūnasŠaltinis: ELTA
Kaip paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda, prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbtas Civilinio kodekso straipsnis, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Taip pat, kaip paskelbė KT, pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.
KT atkreipė dėmesį, kad prieš 24 metus Seimas Civiliniame kodekse numatė skirtingos lyties porų parnerystę, tačiau jos detaliau nereglamentavo, tai yra atskiro įstatymo taip ir nepriėmė iki šiol.
Anot KT, tokia situacija yra netoleruotina ir diskriminacinė.
KT akcentavo, kad paskelbus šį nutarimą, pradės galioti partnerystės santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos, kuriose numatytas bendras asmenų gyvenimas neįregistravus santuokos.
Anot nutarimo, kol Seimas nėra reglamentavęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenys dėl partnerystės įteisinimo galės individualia tvarka kreiptis į teismą. Tiesa, anot KT, Seimas vis tiek privalo „per protingą laiką“ įstatymu nustatyti partnerystės reglamentavimo tvarką.
„Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog teismų galimybė užpildyti teisės spragas nereiškia, jog įstatymų leidėjas neturi pareigos per protingą laiką, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą“, – paskelbė KT.
Teismas pabrėžė, kad negalima ignoruoti tos pačios lyties asmenų porų
KT paskelbė, kad situacija, kai daugiau nei 20 metų nėra atskiru įstatymu reglamentuota partnerystės įregistravimo tvarka, yra netoleruotina.
Teismo vertinimu, tai, jog iki šiol nėra priimtas partnerystės institutą reglamentuojantis teisės aktas, rodo, jog įstatymų leidėjai delsia atlikti savo pareigą.
„Įstatymų leidėjai ilgą, neapibrėžtą laiką nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų ir nepriima įstatymo per tam tikrą protingą laiką“, – pabrėžė KT nutarimą skaitęs teismo pirmininkas Gintaras Goda.
„Taip gali būti sukuriamas teisinis netikrumas ir neapibrėžtumas, paneigiami asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymų leidėjo nustatytas tam tikrų santykių teisinis reguliavimas bus pradėtas taikyti, taip mažinamas asmenų pasitikėjimas valstybe ir teise, todėl tai gali būti pakankamas pagrindas tokį įstatymo įsigaliojimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai“, – dėstė KT pirmininkas.
KT, vertindamas situaciją dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės nebuvimo, pabrėžė, kad Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjams nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudaromos prielaidos diskriminuoti šeimos santykių dalyvius dėl jų seksualinės orientacijos, t. y. negali įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį įstatyme nustatyta santykių forma būtų skirta tik skirtingų lyčių asmenų poroms ir ja negalėtų naudotis tos pačios lyties asmenų poros.
„Visuomenėje egzistuojantys stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamas pagrindas paneigti ar apriboti tam tikro asmens ar jų grupių pagrindines teises ar laisves demokratinėje teisinėje valstybėje. Teisinis reguliavimas, nulemtas išankstinio nusistatymo (...) prieš tos pačios lyties poras, būtų nesuderinamas su Konstitucija, (...) iš jos kylančia šeimos samprata, pagarba žmogaus teisėms, orumui, taip pat su demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertybėmis“, – pabrėžė KT.
Anot teismo, neužtikrinus santuokos nesudariusių, šeimą sukūrusių porų teisinio pripažinimo ir apsaugos, būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės ir nediskriminavimo principas.
Norintys įteisinti partnerystę gali kreiptis į teismą
KT teisėja Daiva Petrylaitė žurnalistams ketvirtadienį sakė, kad teismas, nagrinėdamas įstatymo nuostatų atitiktų Konstitucijai, nerado jokių priežasčių, kodėl tos pačios lyties asmenų poroms negalima būtų atverti galimybės sudaryti partnerystės.
„Konstitucinis Teismas nerado jokių konstituciškai reikšmingų ar pateisinančių priežasčių, kodėl tos pačios lyties porų, atsižvelgiant tiek į privataus gyvenimo gerbimą, tiek į asmenų lygybės principą, partnerystės institutas negalėtų būti išplėtotas. (...) Tai susiję su teise į šeimos gyvenimą, teise į tokių asmenų, kurie kuria bendrą gyvenimą, ne tik pripažinimą – tai būtų pirmas žingsnis. Antras žingsnis būtų į tokių asmenų, tokių šeimų teisinę apsaugą, kuri susijusi ne tik su turtiniais klausimais ar privačiais asmenų porų gyvenimo aspektais, bet taip pat susiję ir su viešosios teisės dalykais, tai yra mokesčių teise, sveikatos apsauga“, – dėstė D. Petrylaitė.
Pasak teisėjos, KT tiksliai neįvardijo, per kiek laiko Seimas privalo priimti įstatymines korekcijas, kad būtų numatyta partnerystės įregistravimo tvarka.
„Nepasakėme, kas yra „protinga“ (laiko tarpas, per kurį reikia priimti įstatymą – ELTA), tai priklauso nuo situacijų, aplinkybių. Tai šitoje vietoje yra įstatymų leidėjų diskrecija, kaip jie supras tą skubą ir protingumą“, – sakė D. Petrylaitė.
KT, paskelbęs savo nutarimą byloje, taip pat akcentavo tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenų teisė į partnerystę gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą.
„Kol mes neturime specialios tvarkos, Konstitucinis Teismas savo nutarimo baigiamojoje dalyje pažymėjo, kad iki nebus priimtas įstatymas, šitie asmenys negali būti dar kažko verčiami laukti ir tikėtis – jie galės individualia tvarka ginti teisę į partnerystę, jos pripažinimą, jos įregistravimą teismo keliu“, – aiškino KT teisėja D. Petrylaitė.
Anot jos, Konstitucijoje kalbama apie santuoką tik tarp vyro ir moters, tačiau, kaip pabrėžė D. Petrylaitė, kartu pagrindinis įstatymas gina ir šeimą.
„Kas yra šeima Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs. Ir šiame nutarime, aš pabrėžiu, Konstitucinis Teismas nesprendė jokių klausimų, kurie būtų susiję su santuoka. Šitame nutarime mes kalbėjome apie šeimą ir šiuo atveju jokiu būdu partnerystės instituto nelygino santuokai“, – dėstė D. Petrylaitė.
„Mes šiuo atveju pasakome, kad bendrai gyvenantys žmonės turi turėti alternatyvą“, – pridūrė teisėja.
Į KT kreipėsi buvusi Vyriausybė
Į KT su prašymu įvertinti teisinės situacijos dėl partnerystės instituto konstitucingumą pernai gegužę kreipėsi praėjusios kadencijos Vyriausybė.
Kreipimusi prašyta įvertinti dvi Civilinio kodekso normas. Visų pirma, KT klausta, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostata, kurioje numatyta, kad galima tik vyro ir moters partnerystė.
Taip pat keltas klausimas dėl kodekso skyriaus, kuriuo numatoma, kad teisės akto normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja tada, kai yra priimamas partnerystės įstatymas.