Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

Marijampolė

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Birutė MontvilienėŠaltinis: Etaplius.lt

167137

„Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais.

Foto galerija:

Susisiekimas kels daug nepatogumų

Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys keleiviai bus atskirti nuo didžiųjų miestų, neteks galimybės naudotis įprastais maršrutiniais autobusais, nes pagal keliamus reikalavimus autobusai galės sustoti tik pradinėje ir galutinėje reiso stotyje.„Girdėjome, kad autobuso, važiavusio maršrutu Kaunas–Vilkaviškis–Vištytis, nebeliks. Nebeliks ir reiso Marijampolė–Kybartai. Kaip mums reikės atvažiuoti į regiono centrą iš mažesnių miestų ir miestelių: Kalvarijos, Vilkaviškio, Virbalio, Alvito, kaip po darbų sugrįžti namo? Anksčiau, tarkime, iš Alvito, mus iki Vilkaviškio ar Marijampolės pavėžėdavo bet kuris tuo maršrutu važiavęs keleivinis tolimojo susisiekimo autobusas, – kalbėjo skaitytojas Valius. Žmones gąsdina kelionės su persėdimais. Jie skaičiuoja, kiek turės autobusų pakeisti, kol pasieks kelionės tikslą? Juk persėdant iš vieno autobuso į kitą, tenka ir palaukti, ir daiktus persinešti. Tai kelia daug nepatogumų, apsunkina kelionę. „Viešuoju transportu daugiausia naudojasi garbaus amžiaus ar negalią turintys keleiviai, akivaizdu, kad jiems bus daugiausia problemų. Juk kiek daug gyventojų ne tik iš regiono centrų, bet ir mažų miestelių, kaimų važinėja pas gydytojus į Kauno ar Santaros klinikas. Turėsime tiesiog ieškoti, samdyti, kas mus asmeniniu transportu nuvežtų“, – įsitikinę gyventojai.

Žmones taip pat neramina valdžios užmojis persodinti keleivius į traukinius, nes ši transporto priemonė ekologiškesnė. Gyventojai girdėjo, kad reformoje numatyta tokia nuostata: esą jeigu arčiau negu trys kilometrai yra geležinkelio stotis, autobuso sustojimo negali būti. Žmonių įsitikinimu, tai irgi pablogins susisiekimą, traukiniai nevažiuos taip dažnai, kaip gyventojams norėtųsi, traukinių sustojimai pakankamai reti.

„Mums nesuprantama, kodėl negali būti ir keleivinio transporto stotelės, jeigu 3 kilometrų spinduliu yra gyvenvietė, kur gyvena mažiau nei 300 gyventojų, kur nėra ligoninės, mokymo įstaigos, nėra 100 darbo vietų. Arba nuo trasos nukrypstama 2 kilometrus. Ar mažose vietovėse gyvenantieji – ne žmonės, jiems nereikia niekur važiuoti? Jeigu yra keleivių, kodėl jų negalima paimti“, – tolimojo susisiekimo reformos prasmės nesupranta gyventojai.

Stengiamasi, kad pertvarka nebūtų patvirtinta

UAB „Marijampolės autobusų parkas“ direktorė Dalytė Venčkauskienė patvirtino, kad LTSA yra paruošusi tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų tinklo pertvarkos reformą, bet laimei ji dar nepatvirtinta. Susivienijusios savivaldybių, Lietuvos keleivių vežėjų asociacijos, Pramonininkų konfederacija nuo rudens stengiasi, kad tokia viešojo transporto pertvarka nebūtų vykdoma. Daug vilčių suinteresuotos grupės deda į naująjį susisiekimo ministrą. Tikimasi, kad jis, susipažinęs su situacija, įvertinęs pateiktus visų suinteresuotų pusių argumentus, priims sprendimą palankų ir gyventojams, ir vežėjams.

Anot D. Venčkauskienės, sunku nusakyti šios reformos esmę – norima visus keleivius persodinti į traukinius, o kur nėra geležinkelio, iš naujo steigti centrus, kurie rūpintųsi regioniniu susisiekimu.

Pagal numatomą pertvarką tolimųjų reisų autobusai, važiuodami maršrutu Marijampolė–Vilnius, negalės sustoti Igliškėliuose, Prienuose, Birštone, Trakuose, Aukštadvaryje. Jie galės važiuoti tik iš Marijampolės į Vilnių. Neliktų ir marijampoliečių vasaros metu pamėgto iš Marijampolės į Palangą kursuojančio autobuso. Jeigu būtų įgyvendinta LTSA parengta tolimojo susisiekimo pertvarka, Marijampolės autobusas galėtų keleivius atvežti tik į Kauną. Čia žmonės turėtų persėsti į autobusą, važiuojantį Kaunas–Klaipėda maršrutu, o pasiekę Klaipėdą dar kartą persėsti į autobusą, kuris juos nugabentų į galutinį tikslą – Palangą.

Vežėjams sunku suprasti, kam reikalinga tokia reforma. „Tai tik griovimas, niekas iš to naudos neturės“, – sako Marijampolės autobusų parko direktorė.

Autobusų parko vadovė neslepia, kad ypač daug sunkumų, jeigu bus įgyvendinta ši pertvarka, patirs negalią turintys, garbaus amžiaus žmonės. Pagal planuojamą tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą, dėmesys skiriamas tik susisiekimui tarp regiono centrų (apskričių centrų) ir didžiųjų miestų. Numatyta, kad atokesniuose pasienio rajonuose esančių miestų ir miestelių gyventojus iki didesnių miestų atveš priemiestiniai autobusai, o tuomet keleiviai turės persėsti į kitus. Iki šiol žmonės galėdavo keleiviniu transportu ne tik į didžiąsias ligonines nuvažiuoti be persėdimų, bet ir į sanatorijas, miestų centrus. Jiems nereikėdavo rūpintis, kaip persinešti iš vieno autobuso į kitą daiktus. Žmonėms su negalia iškiltų daugybė nepatogumų, sumažėtų galimybės gyventi savarankiškai.

Pertvarka nepalanki nei gyventojams, nei vežėjams

Pasak savivaldybių merų, jei sumažės maršrutų, reikės daugiau priemiestinio transporto, kurį finansuoja savivaldybės, tad ir papildoma finansinė našta tektų joms.

Keleivių vežimu užsiimančios bendrovės neatsistebi tokiu LTSA parengtu projektu. Juk būtent keleivių vežimu užsiimančios bendrovės, atkūrus šalies Nepriklausomybę, kūrė transporto rinką, investavo į naujus autobusus, atnaujino autobusų stotis, pagal keleivių poreikius visoje Lietuvos teritorijoje organizavo maršrutus. Autobusų stotys net ir nedideliuose miesteliuose atnaujintos, modernios. Jomis džiaugiasi keleiviniu transportu besinaudojantys žmonės, nes čia yra visi patogumai. Tad kodėl viską reikia griauti, sunaikinti? Kieno interesai slypi už šios tolimojo susisiekimo pertvarkos?

Visos su šia pertvarka susijusios asociacijos (LKVA, LINAVA, LSA ir LPK) vieningai sutarė ir pateikė pasiūlymus susisiekimo ministrui. Prašoma organizuoti diskusiją, kurios tikslas – suformuoti valstybės politikos gaires tolimojo susisiekimo srityje ir įtvirtinti jas teisės aktuose. Nustatyti dabartinės tolimojo susisiekimo sistemos trūkumus. Suformuluoti reformos tikslus. Atlikti poveikio vertinimą vartotojams, konkurencijai, regionams, valstybės ir savivaldybių biudžetams. Sudaryti ir patvirtinti Vyriausybėje reformos įgyvendinimo planą su terminais ir atsakingomis institucijomis. Esant poreikiui, atlikti reikalingų teisės aktų pakeitimus.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt