„Tokia proga gali pasitaikyti tik kartą gyvenime“

Šiauliai

H. Če­lut­kos as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.lt

202610

Hu­ber­tas Če­lut­ka (Che­ly) – 25 me­tų vi­deo-g­ra­fas. Šiau­lių me­nų mo­kyk­los auk­lė­ti­nis šiuo me­tu mė­gau­ja­si dar­bu TV pro­jek­te „Lie­tu­vos bal­sas“, ku­ria as­me­ni­nius pro­jek­tus ir ple­čia sa­vo „You­Tu­be“ ka­na­lą.

– Kodėl pasukai videografo keliu?

– Prieš 12-ąjį gimtadienį senelis manęs pasiteiravo, kokios dovanos norėčiau – šuniuko ar gitaros? Pasirinkau gitarą. Tada mama Šiaulių moksleivių namuose (dabar Šiaulių menų mokykla) surado muzikos mokytoją Ramūną Mikalauską, kuris mane išmokė ne tik groti gitara, bet ir dainuoti. Turėjau ir savo grupę, su kuria teko koncertuoti. Tikėjausi, kad tapsiu roko žvaigžde ir būsime garsūs ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Iš mokytojo Ramūno sulaukiau ir daug pastabų, ir patarimų, kaip mokytis. Manau, kad jis išsiskiria tiek savo humoro jausmu, tiek pamokomis, charizma. Jis – vienas geriausių mokytojų Lietuvoje.

– Kokia kūrybinė veikla tave įkvepia ir džiugina labiausiai?

– Muzika lydi mane ir dabar, tik nebe tiesiogiai. Šiuo metu mėgaujuosi savo darbu su gerai žinomais ir dar tik augančiais Lietuvoje muzikos atlikėjais TV projekte „Lietuvos balsas“. Už tai esu dėkingas Gediminui Jauniui. Projekte gaunu įvairiausių pamokų, patirties, apie kurią galima tik pasvajoti, nes Lietuvoje, manau, yra aukščiausias lygis kilti videografui. Kitas žingsnis – jau tik Holivudas. Kiekvienas projektas džiugina ir yra išskirtinis. Kai prieš Kalėdų šventes gavau klausimą iš Gedimino Jauniaus ir Tomo Skamaročiaus, ar norėčiau dirbti per šventes ir filmuoti dokumentinius filmus apie Egidijų Dragūną (SEL) ir Donatą Montvydą, nieko nelaukęs sutikau. Tokia proga gali pasitaikyti tik vieną kartą gyvenime. Tik gavus šį pasiūlymą, manyje užvirė emocijos – ir baimė, ir euforija. Užvaldė begalinis noras padaryti žiauriai gerą filmą, užfiksuoti kiekvieną žinomų atlikėjų emociją, perteikti jaudulį. Dar kartą supratau, kad myliu šį darbą, mylių visą „Elitaz“ kūrybinę komandą ir labai laukiu susitikimo.

Likus dviem savaitėms iki koncertų, turėjau galimybę pamatyti, kaip vyksta tiek E. Dragūno, tiek D. Montvydo pasiruošimas koncertams, repeticijos. Labiausiai patiko pažintis su D. Montvydu. Sakyčiau, net tapome gerais draugais. Iš jo sulaukiau daug padėkos žodžių. Be to, prieš koncertą su visa kūrybine grupe gavome marškinėlius, o po koncerto gavau jo vinilinę plokštelę.

– Kuo tu, kaip kūrėjas, išsiskiri iš kitų?

– Neslėpsiu, į šį klausimą labai sunku atsakyti. Mano draugai sako, kad netausoju savęs. Dirbdamas nepamirštu komunikuoti – pasitarti, išklausyti ir patarti. Vienas bičiulis man parašė žinutę, kad esu ambicingas, tik priešingai, nei šiais laikais madinga. Dabar madinga apie save kalbėti daug ir garsiai. Pasak bičiulio, aš to nedarau, o ramiai einu asmeniniu kūrybos keliu, nes man tai tiesiog patinka. Man rūpi mano kūryba, nes įdedu daug pastangų ir rūpesčio, tai matosi darbuose, o žmonėms tai patinka. Galbūt pilnai nesuprantu savo vertės, o gal ir suprantu, bet nesu užrietęs nosies. Paprastumas visada padeda.

Ramūnas Mikalauskas

„Mąstė savitai, plačiai ir taikliai“

Šiaulių menų mokyklos muzikos mokytojas Ramūnas Mikalauskas:

– Hubertas visada buvo labai atsakingas ir reiklus sau. Pasižymėjo išskirtinėmis galiomis laisvai spontaniškai generuoti naujas idėjas, kūrybiškai pritaikyti senas. Jei jau imdavosi veiklos, tai visada atlikdavo be priekaištų. Buvo geras pašnekovas, mąstė savitai, plačiai ir taikliai.

Kal­bi­no As­ta Le­saus­kie­nė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt