Tingime eiti į lauką? Gydytoja įspėja apie rimtus sveikatos sutrikimus

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

83623

Jeigu pažvelgtumėme į savo eilinę dieną iš šalies, veikiausiai nustėrtumėme pamatę, kiek daug laiko praleidžiame uždarose erdvėse. Namai, automobilis, autobusas, mokykla ar darbas – tai tarsi užburtas ratas, į kurį įsisukę prarandame vieną didžiausių malonumų atšilus orams – buvimą lauke.

Laiko leidimas lauke – šių laikų prabanga?

Natūralų vaistą nuo daugybės ligų – gryną orą – tautiečiai dažniausiai iškeičia į buvimą tarp keturių sienų. Tai atskleidė prekybos tinklo IKI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ balandį atliktas Lietuvos gyventojų įpročių tyrimas. Jo metu paaiškėjo, jog didžioji dalis apklaustųjų (47 proc.) darbo dieną šiltuoju metų laiku buvimui lauke skiria nuo 1 iki 3 valandų. O netgi 28 proc. respondentų lauke darbo dieną tepraleidžia nuo pusės iki 1 valandos laiko.

Perspėja apie visą virtinę susirgimų

Kaip pasakoja Antakalnio poliklinikos II-ojo šeimos skyriaus vedėja, vidaus ligų ir šeimos gydytoja Renata Misevičienė, didžiąją dalį dienos praleidžiant uždarose patalpose, žmogaus organizmas susiduria su rimtais iššūkiais, kurie gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai ir netgi iššaukti rimtus susirgimus.

„Pirmiausiai, leisdami daugiau laiko uždarose patalpose, o ne lauke, rizikuojame susirgti visomis ligomis, susijusiomis su kraujotaka ir medžiagų apykaita. Kalba eina tiek apie arterinę hipertenziją, tiek apie cukrinį diabetą. Taip pat didėja širdies kraujagyslių ligų rizika. Galiausiai, per ilgai užsisėdintiems namuose ar darbe būdingi judamojo aparato pažeidimai, tokie kaip nugaros skausmai, stuburo, sąnarių pakenkimai ir daugybė kitų“, – vardija šeimos gydytoja.

Anot R. Misevičienės, rimti sveikatos sutrikimai neužklumpa per vieną dieną ir dažniausiai gresia tiems, kurie per darbus ir nuolatinį skubėjimą pamiršta iškišti nosį į lauką: „Pakankamą laiko praleidimą lauke galėtume traktuoti kaip natūralią priemonę sustiprinti imunitetą. Pirmiausiai, tai sietina su judėjimu ir kvėpavimu – lauke organizmas geriau prisisotina deguonimi. Taip pat suintensyvėjusi kraujotaka padeda lengviau atsipalaiduoti, o to rezultatas – sumažėjęs streso lygis ir pagerėjusi nuotaika – juntamas iškart“.

Tinkamai savijautai užtikrinti siūlo išnaudoti pietų pertraukas

Šeimos gydytoja taip pat pastebi, jog sveikam žmogui per parą lauke rekomenduojama praleisti bent keletą valandų, tačiau labai sveikintina, jeigu pavyksta daugiau.

„Geriausiai, žinoma, kai lauke judame ir užsiimame kokia nors aktyvia veikla. Tuomet raumenys gauna apkrovos, o organizmas atlieka dvigubą darbą. Vis dėlto, išeiti pasivaikščioti ar prisėsti ant suoliuko trumpai pietų pertraukai yra taip pat labai naudinga. Juk tuomet irgi dirbame didelį darbą – kvėpuojame“, – sako R. Misevičienė.

Prekybos tinklo IKI, kurio inciatyva ir buvo atliktas gyventojų įpročių tyrimas, komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės įsitikinimu, per trumpo buvimo lauke problema šiuo metu yra itin aktuali: „Nepaliaujamas skubėjimas ir rutininiai darbai iš tiesų atima labai daug laiko, todėl žmonės tiesiog nesugeba pasimėgauti buvimu lauke. Derėtų atsižvelgti į patį brangiausią turtą – sveikatą – ir jos vardan rūpintis ne tik subalansuota mityba, bet ir skirti kiek įmanoma daugiau laiko pabuvimui ore. Net ir dirbant reiktų atrasti tam laiko ir, jei tik yra galimybė, į lauką perkelti tam tikras veiklas. Pavyzdžiui, pavalgyti lauke patogiai įsitaisius ant pievutės ar suoliuko“.

Tiesa, respondentų paklausus apie veiksnius, kurie jiems trukdo dažniau išeiti iš uždarų patalpų ir pavalgyti lauke, kas penktas apklaustasis – 20 proc. – kaip pagrindinę priežastį nurodė laisvo laiko trūkumą. Taip pat užsiminė apie tokius trikdžius kaip didelis darbo krūvis ar per trumpa pietų pertrauka.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt