PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2021 m. Gegužės 2 d. 16:52

Tiltuose – paroda „Žvelk širdimi į širdį“

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


173640

Nacionalinės bibliotekų savaitės proga Tiltų bibliotekoje veikia stendinė paroda „Žvelk širdimi į širdį“, skirta poeto, dramaturgo, publicisto Adomo Bernardo Mickevičiaus (1798–1855) kūrybai paminėti. Vykdydama projektą „Adomo Mickevičiaus paveldas pasaulyje“ parodą parengė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. Ji glaustai supažindina su svarbiausiais poeto gyvenimo ir kūrybos momentais, įdomiausiais biografijos faktais.

Parodą sudaro penkios dalys. „Adomo Mickevičiaus biografija“ apžvelgia svarbiausius gyvenimo momentus.

Būsimasis poetas gimė Zaosėje, netoli Naugarduko (dab. Baltarusija), istorinėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kilęs iš senos lietuviškos bajorų giminės. Lietuvoje jis praleido jaunystę, baigė mokslus, 1815–1819 m. studijavo Vilniaus universitete, 1819–1823 m. gyveno ir dirbo Kaune, kūrė pirmuosius savo kūrinus. 1823 m. už anticarinę veiklą Filomatų draugijoje ištremtas į Rusiją, gyveno Peterburge, Maskvoje, Odesoje, Kryme. Vėliau dėstė Lozanos akademijoje, Šveicarijoje, Paryžiuje vadovavo slavų literatūros katedrai, dėstė lietuvių mitologijos ir istorijos kursus, slavų literatūrą, dirbo Paryžiaus Arsenalo bibliotekoje. Prasidėjus Krymo karui, 1855 m. išvyko į Turkiją, kur buvo telkiami lenkų legionai kovai su carine Rusija, bet Konstantinopolyje susirgo ir staiga mirė. Iš Paryžiaus palaikai 1890 m. pervežti į Krokuvą, palaidotas Vavelio katedros kriptoje.

 Išvykęs iš Lietuvos, jos ilgesį užrašė eilėmis:

„Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą! Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato, kas jau tavęs neteko...“

Nors rašė lenkų kalba, geriausiems kūriniams temas ėmė iš krašto praeities, lietuvių liaudies kūrybos. Savo eilėmis skelbė meilę gimtam kraštui, pažangias laisvės, teisingumo, draugystės idėjas. Jo mūzomis visada buvo moterys. Didžiausia meilė ir gražiausi kūriniai buvo skirti Marilei – Marijai Vereščakaitei, nors jų keliai išsiskyrė. 1834 m. A. Mickevičius vedė Celiną Šimanovską, su kuria susilaukė 3 sūnų ir 3 dukterų.

Stenduose „Adomo Mickevičiaus keliais“ nurodoma 10 svarbiausių miestų ir vietovių, su kuriomis susijęs poeto gyvenimas ir veikla. Stenduose „Adomo Mickevičiaus žymiausi kūriniai“ apžvelgiama poeto kūryba nuo pirmosios odės apie Naugarduko gaisrą, parašytos dvylikos metų berniuko, nuo pirmojo debiuto 1818 m., eilėraščio „Miesto žiema“, išspausdinto literatūros ir istorijos žurnale „Tygodnik Wileński“ iki poezijos tomų, poemų „Gražina“, „Vėlinės“, Konradas Valenrodas“, „Ponas Tadas“ sukūrimo.

A.  Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje esantis „Mickevičianos fondas“, kuriame surinkti poeto kūriniai, leidiniai apie jo gyvenimą ir kūrybą, pradėtas kaupti 1955 m. Jį sudaro daugiau kaip 1 200 spaudinių įvairiomis kalbomis, iš kurių seniausias – 1828 m. „Konrado Valenrodo“ pirmasis leidimas Peterburge. Pagalvota ir apie senųjų leidinių prikėlimą antram gyvenimui. 2016 m. pradėtas spaudinių restauravimas, apie šį darbą supažindina stendas „Mickevičianos restauravimas“.

Maloniai kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti parodą bibliotekoje, paskaityti jo eilėraščių, sonetų, baladžių, romansų, susipažinti su poemomis. Biblioteka savo fonduose turi A. Mickevičiaus rinkinį „Poezija“ (1988), „Vėlines“ (1976), poemų rinkinį „Gražina. Konradas Valenrodas“  (1967).