Tikra istorija: privertė rinktis – jis arba vaikas

Vilnius

Pixabay.com | onebowl nuotr.

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt

40492

Etaplius.lt redakcija gavo anoniminį moters laišką, kuriame ji papasakojo savo skaudžią gyvenimo istoriją. Dalijamės juo su jumis ir kviečiame įvertinti bei galbūt pasimokyti iš svetimų išgyvenimų (kalba netaisyta).

Skaitytojos laiškas:

Norėčiau Jums, moterys, papasakoti savo gyvenimo istoriją, tikintis, kad galbūt Jus tai sulaikys nuo nedovanotinų sprendimų, kuriuos aš padariau.

Viskas prasidėjo, kai dar buvau studentė. Vilniuje draugų pasisėdėjime susipažinau su žaviu vaikinu, kritome vienas kitam į akį, viskas išsivystė į gražią draugystę. Po pusmečio kartu apsigyvenome – nuomojomės 1 kambario butą.

Abu dažnai pasvajodavome apie šeimą, nors buvome jauni – aš dar studijavau trečiame, o jis antrame kurse, tačiau jautėmės subrendę ir pasiruošę šeimos kūrimui. Tomas (vardas pakeistas) dažnai sakydavo, kad jo didžiausia gyvenimo svajonė su manimi turėti vaikų.

Kadangi abu, nors ir studentai, bet jau turėjome darbus (aš dirbau barmene viename naktiniame klube, o jis dar bestudijuodamas įsidarbino pagal specialybę), visų mūsų kalbų apie gražią šeimą įkvėpta nusprendžiau nebegerti kontraceptinių tablečių.

Pagalvojau, kad viską atiduosiu į Dievo rankas, bus tai bus. Tai mudviejų su Tomu santykius sutvirtins tik dar labiau, be to, jam tai būtų didžiausia staigmena. Mes puikiai sutariame, aš greitai baigsiu studijas, susirasiu darbą, o jei pastosiu – studijas baigsiu nuotoliniu būdu arba neakivaizdžiai. Tomo, kaip informacinių technologijų specialisto, alga pakankamai gera, kad galėtų mus kurį laiką išlaikyti ir vienas.

Kaip tariau taip ir padariau, o jau po poros mėnesių pajutau, kad vėluoja mėnesinės. Žinoma, kuo skubiausiai nusipirkau nėštumo testą ir TAIP, aš laukiuosi. Tiesiog spirgėjau iš nekantrumo ir kūriau planus, kaip tai pranešiu mylimajam, jau įsivaizdavau, kaip jis apsiverks iš begalinės laimės.

Sugalvojau staigmeną ir sekmadienį vakare, kol jis buvo vonioje, jam ant pagalvės padėjau dėžutę su teigiamu nėštumo testu. Dėžutę papuošiau gražiu raudonu kaspinu, pati atsiguliau į lovą ir laukiau jo reakcijos. Tomas grįžęs į kambarį kiek nustebo, tačiau pamalonintas laukiančios dovanos su nekantrumu atidarė dėžutę… ir sustingo.

- Kas čia? - pralemeno jis. Kadangi supratau, kad jį iš laimės apėmė šokas, aš puoliau pasakoti kaip nustojau gerti kontraceptines tabletes, kaip norėjau jam padaryti staigmeną ir kokia graži šeima mes dabar būsime. Tačiau man bespirgant iš laimės, jo veidas darėsi vis labiau akmeninis, o išraiška nenusakoma.

Atsikvošėjęs jis pradėjo ant manęs rėkti ir vadinti idiote (buvo ir kitų epitetų, bet čia jų neminėsiu). Galiausiai jis pareiškė ultimatumą: arba pasidarau abortą, arba kraustausi lauk iš jo namų ir viskas baigta.

Atrodė, kad pasaulis išslydo iš po kojų, negalėjau patikėti tuo, kas vyksta. Mano Tomas, geras, kantrus, dėmesingas, visada svajojęs apie šeimą, dabar ant manęs staugia nesavu balsu ir aiškina, kad turiu atsikratyti mūsų vaiko.

Visą naktį praverkiau, kitą dieną į paskaitas nenuėjau. O maniškis atsikėlęs į mane net nepažvelgė, tik prieš išeinant pasakė, kad turiu apsispręsti iki šiandienos vakaro. Ir jei nuspręsiu teisingai, jis man atleis ir galbūt galėsime toliau kartu gyventi.

Puoliau skambinti Agnei (geriausiai draugei), kuri studijavo Kaune, išgirdusi visą istoriją, už kelių valandų ji atvyko. Tačiau palaikymo iš jos irgi buvo mažai, ji vis klausinėjo, kur buvo mano protas, kad tokių sprendimų negalima priimti vienai, o man galvoje sukosi viena mintis: JIS arba vaikas.

Pabuvusi kelias valandas su Agne apsisprendžiau, nors ji tokiu mano sprendimu baisėjosi ir pasakė, kad manęs tikrai nepalaikys. Kitą dieną iš gydytojos gavau siuntimą nėštumo nutraukimo procedūrai – po dviejų savaičių.

Likusios savaitės buvo pragariškos. Agnė viską papasakojo mano tėvams, maniškiai pasakė ir Tomo šeimai. Visi bandė pirmiausiai perkalbėti mane, o po to ir jį, tačiau prašymai į jį atsimušdavo kaip į sieną.

Galiausiai atėjus tai dienai procedūra buvo atlikta. Grįžusi namo jaučiausi kaip nesava. Galiausiai susikroviau daiktus ir išėjau. Tėvai mane smerkė, tačiau likimo valiai nepaliko, padėjo išsinuomoti kitą butą, užrašė pas privatų psichologą, ilgainiui atsitiesiau.

Niekam nelinkėčiau to, ką patyriau. Tikiuosi, mano istorija pamokys kitas moteris, susilaikant nuo panašių sprendimų, kurių jos gailėsis visą gyvenimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt