Tikėtina, kad Lietuva pasinaudotų ES paskolomis gynybai, sako premjeras (papildytas)

Lietuva

Gintautas Paluckas / Marius Morkevičius/ELTA

Giedrius GaidamavičiusŠaltinis: BNS

Europos Komisijai (EK) siūlant sukurti priemonę, pagal kurią Europos Sąjungos narėms būtų suteikta 150 mlrd. eurų paskolų investicijoms į gynybą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva, tikėtina, pasinaudotų šiuo mechanizmu.

Vis dėlto, anot ministro pirmininko, dar reikėtų įvertinti šios priemonės sąlygas.

„Skolas reikia grąžinti. Tai nepaisant to, kad pasiskolinsi, tikrai bus ir skolos aptarnavimo kaštai. Svarbu, kokiomis sąlygomis gali skolintis ir čia, matyt, Europos Sąjunga skolintųsi šiek tiek pigiau nei Lietuva. Tikėtina, bet reikia dar pamatyti tas visas aplinkybes“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

EK vadovė Ursula von der Leyen prieš kelias dienas pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą Ukrainai.

Pagal šį siūlymą, ES sustabdytų griežtų biudžeto taisyklių taikymą ir leistų valstybėms narėms ženkliai padidinti savo išlaidas gynybai, be to, sukurti priemonę, pagal kurią ES narėms būtų suteikta 150 mlrd. eurų paskolų investicijoms į gynybą.

Anot G. Palucko, prie pasiūlymų yra biudžeto deficito taisyklių pakeitimai: „Jeigu norime papildomas išlaidas turėti net ir pasiskolinę lėšas, biudžeto deficitą šiek tiek reikėtų didinti“.

„Tikiuosi, kad šis pasiūlymas sulauks pritarimo, nes kai kurioms šalims, Lietuvai, Latvijai, Estijai ar Šiaurės šalims jis padės. Jeigu kažkas nenorės naudotis tuo instrumentu, juo nesinaudos“, – sake premjeras.

Jis išreiškė lūkestį, jog ateityje investicijoms į gynybą būtų teikiamos ne tik paskolos, bet ir parama ar subsidijos per ES fondus.

Tuo metu EK pasiūlyme numatyta galimybė perskirstyti regioninių ir sanglaudos fondų lėšas, pasak G. Palucko, Lietuvai mažiau aktuali.

„Nuomonės gana stipriai išsiskiria lyginant Baltijos šalių, Šiaurės šalių pozicijas ir pietiečius, kurie turi savo problemas, savo dalykus, todėl labai svarbu ir dvišaliai susitikimai, aiškinant, kodėl mums visiems turi būti tai svarbu“, – sakė premjeras.

Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt