„The Economist“ analitikai įvertino, kiek „supuvusi“ Rusijos kariuomenė

Pasaulis

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuotr.

Etaplius.lt BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

214863

Šiuolaikinės Rusijos kariuomenės galia turėjo parodyti visam pasauliui, kad jos prezidentas Vladimiras Putinas po SSRS žlugimo grąžino savo šaliai buvusią didybę.

Tačiau iš tikrųjų jo planas virto katastrofa: per du mėnesius trukusias kovas Ukrainos kariuomenė sunaikino daugiau nei 23 000 Rusijos karių ir mažiausiai 1 600 šarvuočių, taip pat dešimtis orlaivių ir Juodosios jūros laivyno flagmaną „Moskva“. Jau nekalbant apie Kijevo šturmą, kuris pasirodė kaip chaotiška nesėkmė, rašo „The Economist“.

Leonas Trockis rašė, kad „būdama tiksli visuomenės kopija, armija kenčia nuo tų pačių opų ir dažniausiai aukštesnės temperatūros“. Per artimiausias kelias savaites vyksiančios kautynės Rytų ir Pietų Ukrainoje nulems ne tik karo eigą, bet ir Rusijos kariuomenės bei jos įkūnijamos visuomenės reputaciją.

„The Economist“ anksčiau skelbė, kad Rusijos gynybos biudžetas viršija 250 milijardų JAV dolerių, tris kartus daugiau nei Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos, tačiau panašu, kad didžioji jo dalis buvo prarasta dėl korupcijos.

Iki šiol Rusija nesugebėjo kontroliuoti dangaus ar sujungti savo oro pajėgų su tankais, artilerija ir pėstininkais. Persunkti korupcija ir negalintys pasimokyti iš savo klaidų generolai atsisakė pažangių karinių doktrinų, naikindami miestus ir terorizuodami civilius.

To negalima pasakyti apie Ukrainos kariuomenę, kuri, nepaisydama mažesnio personalo ir technikos skaičiaus, didvyriškai pasipriešina įsiveržusiems kariams ir priima greitus sprendimus, naudodamasi realaus laiko žvalgybos duomenimis. Net jei Rusijos kampanija pasiseks Donbase, ji tai pasieks vien dėl didelio karių skaičiaus.

Rusijos teiginiai, kad jie vadinasi išvystyta modernia pajėga, yra tokie pat įtikinami kaip tanko pabūklai, palikti rūdyti Ukrainos lauke.

Dideli Rusijos kariuomenės nuostoliai kelia grėsmę Putinui, taip pat ir vidaus politikoje, nes karinės jėgos panaudojimas vaidina pagrindinį vaidmenį jo strategijoje, kuria siekiama priversti visą pasaulį nusilenkti Maskvai. Nepaisant to, kad Rusija jaučia tam tikrą simpatiją blokui nepriklausančiose šalyse, tokiose kaip Pietų Afrika ar Indija, jos švelnioji galia blėsta. Šį procesą paspartino akivaizdi nekompetencija ir žiaurumas Ukrainoje.

Siekdamas užpildyti šią atotrūkį tarp tikrosios galios ir svajonių, Putinas ne kartą kreipėsi į tą sritį, kurioje Rusija vis dar gali pretenduoti į dominuojantį vaidmenį – savo kariuomenės galią. Per pastaruosius 14 metų jis du kartus įsiveržė į Gruziją ir Ukrainą, taip pat įsikišo į karą Sirijoje. Jo samdiniai buvo Libijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Sudane, o dabar – Ukrainoje. Putinas yra pasaulinis chuliganas, apsėstas savo šalies netinkamumo.

Pažeminimas Ukrainoje griauna naujausią Rusijos pretenziją į supervalstybės statusą. Karas gali užsitęsti ilgai. Ir kol tai tęsis, V. Putinas niekur kitur negalės vykdyti didelio masto operacijų. Greitai baigsis įranga, amunicija ir darbo jėga. Visiškas Rusijos pajėgų atkūrimas, taip pat personalo apmokymas ištaisyti visas Ukrainoje padarytas klaidas gali užtrukti ne vienus metus. O atsižvelgiant į esamas ir būsimas sankcijas, Rusijos kariuomenės kovinio pajėgumo atkūrimo užduotis užtruks dar ilgiau.

Dabartinė padėtis gąsdina ne tik Putiną, bet ir likusį pasaulį, nes tolesnis Rusijos galios mažėjimas gali paskatinti dar labiau neapgalvotus Kremliaus veiksmus. Kalbame apie cheminius, biologinius ir branduolinius ginklus, kuriais Putinas ir jo vyriausybė ne kartą gyrėsi.

Anot leidinio, geriausia NATO strategija dabar būtų ugdyti pajėgumus, kad Rusijos Federacijai būtų sunku laimėti net teoriškai. Tai priverstų Putiną ir jo supuvusią kariuomenę susilaikyti nuo bet kokių tolesnių atakų.

Parengta pagal Unian.net

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt