Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Pinigai / Pexels
EtapliusŠaltinis: ELTA
„Dažnai vaikai nenori kalbėti apie pinigus, o apie žaidimus. Todėl finansinio raštingumo ugdymas žaidimų forma suteikia daugybę privalumų. Įtraukdami žaidimus, vaikai gali mokytis pinigų valdymo įgūdžių ir smagiai leisti laiką. Paprastos užduotys ir žaisminga forma suteikia patirties su realiomis finansinėmis situacijomis, mokydamos biudžeto sudarymo, taupymo ir išlaidavimo“, – tikina S. Gimžauskienė.
„Šiandien egzistuoja daugybė programėlių, siūlančių įvairius sprendimus, leidžiančius tėvams skatinti vaikų finansinį sąmoningumą ir tinkamus pinigų valdymo įpročius per atlygio sistemą. Pavyzdžiui, kai vaikas atlieka nurodytą darbą, į jo sąskaitą yra pervedamas „atlygis“ – nustatyta nedidelė pinigų suma iš tėvų sąskaitos. Tai padeda mokytis, kad pinigai nėra savaime suprantamas dalykas, juos reikia uždirbti“, – pridūrė banko atstovė.
Be to, pasak jos, svarbu mokyti vaikus taupyti. Vienas iš veiksmingų metodų, S. Gimžauskienės teigimu, „palūkanų“ sistema: jei vaikas neišleidžia pinigų tam tikrą laiką, jis gauna papildomą sumą.
„Jei vaikas suvokia, kad atidėtas malonumas gali suteikti didesnę naudą, tai jam padeda ne tik tvarkant pinigus, bet ir kitose gyvenimo srityse. Tėvai gali skatinti taupymą žaismingu būdu, pavyzdžiui, jei vaikas savaitę nesinaudoja pinigais, už tai gauna „palūkanas“. Taip jis praktiškai išmoksta taupymo naudą“, – teigia banko atstovė.
„Citadele“ banko duomenimis, kone kas trečias lietuvis (28 proc.) suteikia savo vaikams kišenpinigių, dažniausiai kasdienėms išlaidoms, tačiau tik dalis tėvų tai išnaudoja kaip galimybę mokyti vaikus finansinio raštingumo.