Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Visame pasaulyje siaučiantis virusas neaplenkė ir Lietuvos. Šalyje priimti sprendimai 14 dienų laikytis karantino režimo, kurio metu dauguma tėvų dirba nuotoliniu būdu namuose, kartu su vaikais, atitrūkusiais nuo ugdymo proceso, išryškina naujas problemas. Suaugusieji priversti laikytis griežtų karantino metu nustatytų reikalavimų. Kaip į juos reaguoja vaikai? Kaip tėvams užtikrinti vaikų drausmę ir jų sveikatos apsaugą šiuo įtemptu metu, kai vien buvimu namuose nepavyksta apsiriboti? Vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbantys mobiliosios komandos specialistai pateikia keletą patarimų.
„Dauguma tėvų supranta, kad dėl vaikų saugumo ir sveikatos priežiūros rūpestis atitenka jiems patiems. Tik nuo jų sąmoningumo, namuose ir lauke nustatytos drausmės ir taisyklių, nuoširdžių pokalbių ir susitarimų šeimoje priklausys, ar pavyks sudaryti tinkamas sąlygas karantino metu išvengti tiek pačių atžalų sveikatos problemų, tiek užkirsti kelią jų plitimui visuomenėje“, – akcentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos socialinė darbuotoja Valda Tamaševičiūtė.
Pasak specialistės, šiuo metu itin svarbu pasirūpinti vaikų kasdieniais higienos įpročiais ir mokyti mažuosius deramo elgesio viešumoje.
„Reikėtų akcentuoti vaikams, kad dabar ypatingai svarbu kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas su muilu – grįžus iš lauko, prieš valgį, paglosčius gyvūną, prisilietus prie įvairių paviršių laiptinėse, kiemuose, parkuose. Jeigu su vaikais išsiruošiama praleisti laiko gamtoje ir nėra galimybių rankų nusiplauti su vandeniu ir muilu, itin pravartu kišenėje nešiotis dezinfekcinio skysčio priemonę. Tik derėtų rinktis tokią, kuri nesudirgintų jautrios vaiko odos. Kai kuriais atvejais gelbsti ir vienkartinės pirštinės, kurias po panaudojimo būtina išmesti“, – teigia V. Tamaševičiūtė.
Deramas vaikų elgesys viešumoje – tėvų skiepijamos taisyklės ir rodomas pavyzdys
Specialistei antrina ir kolegė, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinė darbuotoja Aurita Vasiliauskienė, kuri akcentuoja apie būtinybę mokyti vaikus tinkamo čiaudėjimo, kosėjimo ir nosies šnypštimo etiketo, deramo elgesio viešumoje bei bendravimo su kitais asmenimis, taisyklių.
„Nekalbant apie tai, jog būtina užtikrinti sąlygas, kad vaikai turėtų kuo mažiau galimybių liestis prie įvairių paviršių ir lauko žaidimų aikštelių įrenginių, ant kurių virusas gali išlikti gyvybingas iki kelių parų, svarbu jiems paaiškinti, kad bendraujant su kitais asmenimis, net ir kiemo draugais, reikėtų stengtis išlaikyti saugų atstumą, nesiliesti rankomis, neapsikabinti ir pan. Jeigu tėvai tokių pačių taisyklių laikysis patys, vaikai turės akivaizdų pavyzdį, kuriuo sekti bus kur kas lengviau,“ – pabrėžia A. Vasiliauskienė.
Anot jos, tėvai turėtų paaiškinti mažiesiems, jog net ir čiaudint ar kosint būtina prisidengti burną alkūnės linkiu. O šnypščiant nosį – naudotis vienkartine servetėle, kurią būtina tuoj pat išmesti.
Mobiliosios komandos specialisčių teigimu, šiuo laikotarpiu reikėtų stengtis kuo daugiau laiko praleisti namuose, bet nepavykstant išvengti išėjimų į lauką, vertėtų apgalvotai pasirinkti pasivaikščiojimams ir žaidimams tas vietas, kuriose tikėtina sutikti tik pavienius žmones.
Karantino laikotarpis: įdomūs užsiėmimai su šeima ir tvarkos palaikymas namuose
V. Tamaševičiūtė primena, jog siaučiant virusams svarbu laikytis ne tik asmeninės higienos įpročių, bet ir pasirūpinti tvarka bei švara namuose.
„Jeigu visa šeima nutaria praleisti laiko gryname ore, tuo metu, kol namai tušti, rekomenduojama juos gerai išvėdinti palikus pravirus langus. Patalpas reikėtų reguliariai vėdinti ir būnant namuose. Taip pat reikėtų rūpintis ir namų švara, tvarkos palaikymu. Tėvai taip pat turėtų akcentuoti vaikams, kokia svarbi jų pagalba buityje bei mokyti mažuosius susidėti daiktus, susitvarkyti žaislus ir drabužius, pasirūpinti augintiniais, bent minimaliai įsitraukti į maisto gamino procesą. Vaikai turėtų suprasti, kad kasdieniai buities darbai netaps našta, jeigu visi šeimos nariai gebės pasiskirstyti funkcijomis, o rutininius veiksmus pavers smagiais ritualais“, – sako mobiliosios komandos socialinė darbuotoja.
Pasak A. Vasiliausienės, šiuo metu visų šeimos narių namuose leidžiamas laikas gali tapti puikia galimybe skirti daugiau laiko bendravimui, tarpusavio pažinimui, tradicijų kūrimui, asmeninių gebėjimų lavinimui ir kūrybiškumo ugdymui.
Specialistės teigimu, tėvai, net ir šiuo įtemptu laiku, turėtų bent kelias valandas per dieną atitrūkti nuo kasdienių darbų bei rūpesčių ir skirti savo atžaloms nuoširdaus dėmesio.
„Nesvarbu, kokia veikla užsiimtumėte – ar kartu skaitytumėte knygą, ar keptumėte pyragą, ar tiesiog šnekučiuotumėtės – svarbu, kad laikas, kurį šiuo metu galite leisti drauge, būtų vertingas ir puoselėjantis šeimos gerovę“, – teigia A. Vasiliauskienė.