Tėvai raginami auklėti ne vaikus, o save pačius

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt

97177

Graikų filosofo Sokrato metodais pagrįstus mokymus socialiniams darbuotojams, pedagogams, vaikams bei jų tėvams rengianti organizacija „Juoda avis“ Lietuvos miestuose pristato paskaitą „Vaikas jau yra žmogus“.

Jų metu siekiama praplėsti požiūrį į vaikus ir jų ugdymą ir suprasti, kokių jausmų dažnai patiria vaikai, atskleisti, dėl ko jie taip jaučiasi, ir pateikti konkrečių priemonių, kaip vaikus suprasti ir tapti jų kokybiška draugija. Paskaitoje taip pat siekiama ugdyti tėvų ir specialistų emocinio intelekto kompetencijas.

Portalas Alfa.lt pakalbino vieną iš „Juodos avies“ organizatorių Laurą Stumbraitytę.

– Ką turite omenyje teigdami, jog tėvai turi auklėti pačius save, o ne vaikus? Kai kuriems tėvams nuo tokio teiginio turbūt iššoktų akys.

– Mes tikime, kad mokyti galima tik savo pavyzdžiu, o asmeninė nuomonė, kad ir kaip įtaigiai sakoma, turi mažai galios. Būtent dėl šios priežasties suaugę žmonės auklėdami vaikus turėtų pradėti nuo savęs.

Pavyzdžiui, jei reikalaujama iš vaiko mandagumo, pirmiausia būtų svarbu pastebėti save iš šono ir suvokti, kiek aš pats gebu būti mandagus, kiek gebu nekelti balso, kiek gebu valdyti savo paties žodyną. Vaiką išmokyti galiu tik to, ką jau moku pats. Mes mėgstame tai lyginti su vairavimu – vairavimo instruktorius pirmiausia turi mokėti vairuoti.

– Kokiuose miestuose vyksta paskaita „Vaikas jau yra žmogus“ ir kokių įspūdžių parsivežate?

– Ši paskaita organizuojama visoje Lietuvoje. Didesniuose miestuose pačios renkame grupes, į mažesnius miestelius dažniausiai gauname kvietimus atvykti su ten laukiančia surinkta grupe žmonių. Svarbiausia mintis, kuri kas kartą pasikartoja po tokių paskaitų, – tėvams rūpi jų vaikai ir tai mus labiausiai džiugina.

– Pakalbėkime apie tėvų tipus. Kaip jie gali atsiliepti vaiko ugdymo raidai? Pavyzdžiui, vieni tėvai vaikams suteikia daugiau laisvės, o kiti savo atžalas auklėja itin disciplinuotai.

– Kiekviena šeima – tai atskira valstybė, gyvenanti pagal savo normas. Kažin ar galima išskirti tipus ir sudėlioti, kas labiau ar mažiau teisinga. Tikime, kad tėvai stengiasi dėl savo vaikų taip, kaip gali, taip, kaip moka, supranta, vadovaujasi vertybėmis, kuriomis tiki.

Dažniausiai jokie kraštutinumai, auklėjant taip pat, nėra teisingi, todėl laisvė ir disciplina turėtų visada keliauti kartu, ieškant šeimai priimtiniausios harmonijos. Ir, žinoma, visų svarbiausia neleisti vaikui pamiršti, kad jis mylimas ir svarbus nepaisant nieko.

– Pateiksiu pavyzdį. Kavinėje sėdėjo šeima – vyras ir moteris bei du vaikai. Vienas vaikas pradėjo kaprizingai verkti, o tėvas tiesiog pabeldė stipriai į stalą, kad tas vaikas liautųsi verkęs. Taip pat netrūksta ir tokių pavyzdžių, kai šiuolaikiniai tėvai savo vaikams įkiša planšetes arba išmaniuosius telefonus ir matyti, kad jie tuo piktnaudžiauja. Ką jūs galite apie tai pasakyti?

– Gydytojas psichiatras Eugenijus Laurinaitis viename savo interviu yra pasidalijęs mintimi apie tai, kad žmogus šią sekundę yra visos savo istorijos rezultatas. Šiandien žmogus yra toks, koks yra, nes nuėjo tą kelią, kurį nuėjo. Taigi tėtis, kuris trenkia kumščiu per stalą ir įsako vaikui nustoti verkti, irgi yra visos savo istorijos rezultatas.

Tėvai, kurie piktnaudžiauja (jeigu piktnaudžiauja) išmaniosiomis technologijomis, kurie pernelyg ilgai leidžia vaikui naudotis mobiliuoju telefonu, planšete, kompiuteriu, jie siekia padėti sau, nes gali būti, kad jaučiasi bejėgiai susitvarkyti su savo vaiku.

Nesinorėtų vertinti, kalbėti apie kažkieno blogąsias puses, tikriausiai reikėtų dar kartą grįžti prie minties, kad, siekiant auklėti vaikus, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Svarbu stiprinti savo paties emocinį intelektą, pažinti jausmus, kurie kyla, susidraugauti su asmenine istorija, kurioje užkoduoti tam tikri elgesio modeliai.

– Ar vaikų laimė priklauso nuo tėvų laimės?

– Taip. Vaikai mokosi iš savo tėvų. Mokosi ir apie laimę. Vaikams svarbu laimingi tėvai, tuo dažnai įsitikiname kalbėdami su jaunuoliais grupėse.

– Kodėl taip pabrėžiate emocinio intelekto svarbą?

– Emocinis intelektas yra sudarytas iš pagrindinių keturių kompetencijų – savęs ugdymo, savęs valdymo, socialinio sąmoningumo ir santykių valdymo. Šių visų kompetencijų ugdymas padeda ne tik geriau pažinti save, bet ir suprasti kitus, kurti pozityvius tarpasmeninius santykius.

Mes tikime, kad visai nesvarbu, ką žmogus veikia, ką dirba, kiekvienoje veikloje, taip pat ir šeimoje, jis pats naudoja save kaip svarbiausią ir esminį įrankį. O naudoti ir valdyti galima tik tai, ką pats suprantu. Taigi, mūsų nuomone, emocinio intelekto lavinimas yra kelias į vidinę harmoniją ir laimę – asmeninę, profesinę, šeiminę.

– Kodėl kai kurie tėvai taip ir nepakeičia fiksuoto požiūrio į savo vaikus, net kai jie tampa suaugusiais žmonėmis?

– Kažin ar įmanoma apskritai išimti iš savo vidaus rūpestį. Vaikai savo tėvams visuomet lieka vaikais, o bendravimas turėtų augti, stiprėti, gilėti kartu su natūraliu rūpesčiu, ištikimai žingsniuojančiu šalia. Žvelgti į vaiką kaip asmenybę tikriausiai reikėtų jau nuo pirmųjų vaiko gyvenimo minučių.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt