Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Živilė Vaičiukynienė sako, kad Žiežmariai - ypatinga vieta, kur ji jaučiasi puikiai.
Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt
Nors Živilė Vaičiukynienė – kaunietė, ji jau dešimt metų yra Kaišiadorių dailininkų asociacijos narė, dalyvauja pleneruose, palaiko glaudžius ryšius su kaišiadoriečiais.
Pasak pačios Ž. Vaičiukynienės, ypač jai brangūs ir artimi tapo Rita ir Petras Dzedulioniai. „Juos, be Raimundo Simonaičio, laikau savo mokytojais, o Rita man yra lyg ramstis, pagalba įvairiausiose situacijose. Būtent ji mane paskatino imtis papuošalų gamybos, kuri dar neseniai buvo tik hobis“, - pasakojo sausio 11 – ąją Živilė per jos personalinės parodos „Ten, kur širdis“, uždarymą.
Taip, per uždarymą, nes paroda veikė Žiežmarių kultūros centre nuo pernai gruodžio vidurio, Živilė vis planavo pakviesti artimuosius, draugus bei pažįstamus, bet švenčių rutina neleidžia jų surinkti draugėn. Tada Živilė ir nutarė pabendrauti su jai mielais žmonėmis per parodos uždarymą, jau sausio mėnesį. „Kai 2018 metais dariau savo parodą Kaune, ji vadinosi „Ten, kur namai“.
Kai ją rengiau Žiežmariuose, kitaip pavadinti negalėjau, tik „Ten, kur širdis“, nes čia labai gerai jaučiuosi, čia mano geriausi draugai, čia ir mano širdis“, - pasakojo Živilė. Žiežmariečiams ji parodė daugiau kaip 20 savo paskutinių metų darbų. Kaip sakė darbų autorė, 2017 metais ji tapė daug, bet darbai vis likdavo kaip neužbaigti. Tad juos pabaigė 2018 metais ir galėjo parodyti visuomenei. Ž. Vaičiukynienės darbai – tai jos jausmų atspindžiai. Tai gamta, tai pojūčiai.
Kaip sakė Rita Dzedulionienė, nuostabu, kai žmogus, kaip Živilė, nebaigusi jokių dailės akademijų, taip gali jausti, tapyti. „Ji labai subtilios sielos žmogus, tai matome iš jos darbų. Autorė mus jau pavijo, gal net ir pralenkė“, - sakė R. Dzedulionienė, sveikindama Živilę ir linkėdama jai kūrybinės sėkmės. Prie linkėjimų prisidėjo ir Lina Urbanavičienė, teigdama, kad su Živile yra labai artimos, buvo kambariokės per plenerus.
O jų vizija – surengti bendrą tapybos darbų parodą. Už padovanotas akimirkas, už laiką, skirtą Žiežmarių žmonėms, dėkojo ir kultūros centro direktorė Irena Taukinaitienė. „Kaip mes leidžiame savo laiką – tokį brangų ir nepakartojamą? Vieni mezga, kiti skaito, treti piešia. Vis darom, kad laikas neprailgtų. Ieškome naujų idėjų, naujų užsiėmimų, draugų“, - sakė I. Taukinaitienė.
Pasakodama apie savo darbus, Ž. Vaičiukynienė sakė, kad jai patinka visi metų laikai. „Žalia ir linksma vasara, tai laikas kai aš gimiau. Ruduo, su visais savo atspalviais, o žiemą pas mane labai daug mėlynos spalvos, nes žiema – tai skaidri ir švari kasdienybė lyg baltas popieriaus lapas. Man džiugu, kad žmonės kažką savo įžiūri mano paveiksluose, kad jiems jie sukelia įvairias mintis, pojūčius“, - aiškino Živilė. Renginio svečiai apžiūrėjo ne tik paveikslus, nes jau kurį laiką Ž. Vaičiukynienė kuria įdomius papuošalus iš juvelyrinės vielos. „Pradėjau nuo papuošalo sau, o dabar jie keliauja po įvairius kraštus“, - sakė autorė.
Ji labai nudžiugo, kad į parodos uždarymą žiežmariečiai pakvietė Luką Isac, grojantį klasikine gitara. Živilė labai mėgsta gitaros muziką, tad Luko pasirodymas jai buvo tikra dovana. Vaikinas turi lietuviškų šaknų, jo mama – lietuvė, jis kalba lietuviškai. „Lietuvą aplankau bent kartą per metus, turiu giminių. O dabar nutariau ir pakoncertuoti“, - sakė muzikantas, pagrojęs įvairių kompozitorių kūrinių gitarai. Tad tą vakarą į Žiežmarių kultūros centrą atėjusieji gavo pailsinti ir akis, ir sielą. Po renginio dar ilgai buvo bendrauta prie arbatos puodelio, tai buvo visų mūsų kartu praleistas laikas. Ir jis mums neprailgo...
Virginija Šimkūnienė
Autorės nuotr.
8.png
9.png
10.png