Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Margarita Drobiazko / Gediminas Savickis/ELTA
Ingrida SteniulienėŠaltinis: ELTA.LT
Šokėja buvo padavusi skundą dėl išimties tvarka suteiktos ir pernai atimtos Lietuvos pilietybės.
„Kilo klausimas, ar Pilietybės įstatymo nuostata, kuria nustatomas specialus pilietybės netekimo pagrindas tik daliai dvigubą pilietybę turinčių asmenų atitinka lygybės principą. Kodėl tik tie, kurie turi tam tikrą požymį – pilietybės įgijimą išimties tvarka, patenka į šią reguliavimo sritį. O kiti daugybinę pilietybę turintys, į reguliavimo sritį nepatenka“, – sakė nutartį paskelbęs teisėjas Gediminas Užubalis.
Jis paminėjo ir antrą priežastį, dėl ko trijų teisėjų kolegija kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
„Pagal nustatytą reguliavimą ir pagrindą, kuriuo buvo netekta pilietybės, požymis ir pagrindas buvo apibūdintas kaip priešingos valstybės išreikštas palaikymas, tačiau sistemiškai aiškinant formuluotę, jis turi nesiekti grėsmės nacionalinio saugumo interesams lygio. Vienas pagrindas numatytas, kad kai veiksmai sukelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, antras pagrindas numatytas – tiesiog viešas kitos valstybės palaikymas. Taigi sistemiškai aiškinant, jis taikytinas tiktai tada, kai tokie veiksmai nesukelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Teismui kilo klausimas – tai kokio tikslo siekiama tokia norma ir tokia priemone, kuri gali būti pakankamai griežta – tai yra pilietybės netekimas. Jeigu siekiama nacionalinio saugumo interesų, kodėl už veiką, kuri nesukėlė grėsmės nacionalinio saugumo interesams, reikia būtinai atimti pilietybę “, – aiškino teisėjas.
Byla dar bus sustabdyta iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo.
Pati M. Drobiazko anksčiau teisme stebėjosi, kodėl buvo panaikinta jai anksčiau suteikta Lietuvos pilietybė. Nors iš šokėjos pilietybė atimta dėl reikšto palaikymo Kremliaus režimui, M. Drobiazko pažymėjo, kad jokių politinių pažiūrų viešai nedemonstruoja.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanaus Nausėda pernai rugsėjo viduryje pasirašė dekretą, kuriuo iš M. Drobiazko atėmė Lietuvos pilietybę. Tai padaryti rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.
Rusijos sportininkei Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. M. Drobiazko su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose.
Seimas yra priėmęs Pilietybės įstatymo pataisas, leidžiančias Lietuvos pilietybę atimti iš dvigubą pilietybę turinčio asmens, jeigu jis viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams.
Lietuvos institucijos teigia, kad M. Drobiazko palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona. T. Navkai Europos Sąjunga ir JAV yra įvedusios sankcijas.
Kaip rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija, 1971 metais gimusi M. Drobiazko 1994 m. baigė Maskvos srities kūno kultūros institutą. Nuo 1988 šoka poroje su P. Vanagu, su kuriuo 2000 m. susituokė.
13 kartų (1992–2002, 2005, 2006) ji tapo Lietuvos šokių ant ledo čempionė.
M. Drobiazko 2002-2019 m. Lietuvoje kasmet organizavo (su P. Vanagu) pramoginį ledo renginį Liepsnojantis ledas. 2007-2010, 2012-2014 m., 2016-2020 m. ji buvo Rusijos televizijos ledo šou laidų dalyvė, 2000-siais apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
2022 m. Lietuvos prezidento dekretu iš M. Drobiazko apdovanojimas atimtas, pažeminus apdovanotojo vardą, kai paaiškėjo, kad Rusijos karo prieš Ukrainą metu ji čiuožė T. Navkos organizuotame pramoginiame ledo renginyje Sočyje.