Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį atmetė žurnalistų prašymą pateikti pernykštį Vyriausybės pasitarimo garso įrašą.
Teismas nusprendė, kad žurnalistų skundas nepagrįstas, pranešė teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė.
Lietuvos žurnalistų sąjunga ir kelių redakcijų žurnalistai prašė, kad teismas įpareigotų Vyriausybę atkurti ir pateikti garso įrašą iš praėjusių metų spalio 3 dienos pasitarimo, kur svarstytos įstatymo pataisos dėl galimybės neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.
Administracinis teismas nurodė, kad Vyriausybės pasitarimuose klausimai ir pasisakymai atspindi tik preliminarias politikų pozicijas, todėl visuomenės teisę žinoti užtikrino pasitarimo protokolas.
Protokolo pateikimas užtikrino žurnalistų teisę „gauti informaciją ir galimybę skleisti teisingą informaciją“, sakė teisėja.
Jos teigimu, žurnalistų siekis gauti pasitarimo garso įrašą yra vertintinas kaip noras gauti perteklinę informaciją, nes šių įrašų darymas įstatymuose nebuvo apibrėžtas kaip Vyriausybės viešoji funkcija.
E. Žulytė-Janulionienė pabrėžė, kad pasitarimuose reiškiama pozicija gali ir neturėti įtakos sprendimams Vyriausybės posėdyje, kur dėl klausimų Ministrų kabinetas apsisprendžia galutinai. Vyriausybės posėdžiai buvo transliuojami viešai.
Teisėja nurodė, kad teisines pasekmes gali sukelti tik Vyriausybės posėdžiuose priimti teisės aktai.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sakė, kad teismo sprendimas tikriausiai bus skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Mes puikiai suprantame, kad priimant sprendimus labai svarbu išgirsti kiekvieną ministrų argumentą, kiekvieną premjero argumentą, kai jie pritaria ar nepritaria projektui“, – teigė D. Radzevičius.
Sprendimo išklausyti atvykę žurnalistai teigė besibaiminantys, jog teismo argumentai gali formuoti precedentą institucijoms užsiverti nuo žiniasklaidos.
„Aš galvojau, kad Lietuvos visuomenė turi teisę žinoti, kaip priimami politiniai sprendimai. Pasirodo, kad ta teisė yra ribota“, – kalbėjo naujienų portalo 15min.lt žurnalistas Šarūnas Černiauskas.
Po kilusio ginčo su žurnalistais Vyriausybė inicijavo įstatymų pakeitimus, kur numatyta, kad Ministrų kabineto pasitarimai yra vieši. Jie įsigaliojo nuo sausio.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.