PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2022 m. Birželio 30 d. 16:25

Teisingumo vengiantiems nuteistiesiems Sausio 13-osios byloje nuosprendis bus vykdomas

Lietuva

Žygimantas Gedvila/BNS/Fotobankas

Ingrida SteniulienėŠaltinis: BNS


238995

Teisingumo ir bausmės vengiantiems nuteistiesiems Sausio 13-osios byloje nuosprendis bus vykdomas, sako prokuroras ir teisėjas.

„Po priimto sprendimo natūralu, kad atitinkamos Lietuvos institucijos, kompetentingos, pateiks sprendimus vykdyti nuosprendžius. Kaip tai įvyks realiai, sunku pasakyti, bet net neabejoju, kad tie sprendimai bus vykdomi“, – žurnalistams sakė Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjas Artūras Pažarskis.

Daugiau nei 60-čiai nuteistųjų Sausio 13-osios byloje dar 2019 metais, Vilniaus apygardos teismui paskelbus pirmąjį nuosprendį, buvo išduoti Europos arešto orderiai.

Tai žurnalistams ketvirtadienį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) po nutarties paskelbimo sakė valstybės kaltintojas šioje byloje, Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius.

„Kadangi galutinis ir neskundžiamas (sprendimas – BNS), vertinam palankiai. (..) Manau, kad, taip (teisingumas įvykdytas – BNS)“, – kalbėjo jis.

Iš viso šioje byloje laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti 67 asmenys, tik du – Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis – dalyvavo procese Lietuvoje, jie jau atlieka teismo skirtas laisvės atėmimo bausmes. Kitiems nuteistiesiems nuosprendžiai paskelbti už akių.

J. Melis skaičiuoja dienas iki laisvės

Tuo metu nuteistojo J. Melio gynėjas advokatas Ryšardas Burda sako, kad Aukščiausiojo Teismo metais sušvelnintą įkalinimo bausmę jo klientui, vertina kaip laimėjimą.

LAT sumažino J. Meliui skirtą laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki devynerių metų.

Pasak advokato, Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantis klientas jau skaičiuoja dienas, kada išeis į laisvę. Laisvę jis turėtų atgauti 2023 metų kovą.

„Aš galvoju, kad jis bus nudžiugintas tuo kad bet vieneriais metais jam teks mažiau sėdėti. Kai paskutinį kartą su juo prieš posėdį bendravom, jis jau tuomet ėmė skaičiuoti, 700 dienų atbulinį skaitiklį įjungė, manau, kad jau bus labai gera žinia“, – sakė R. Burda.

Jis taip pat neatmetė galimybės, kad į teismą bus kreipiamasi dėl lygtinio paleidimo.

„Aš supratau, kad jis nori grįžti į namus, kaip toliau bus, iš esmės jis kitoje valstybėje, man neįdomu, ką jis darys. Mūsų, kaip gynėjų darbas, gali būti baigtas, bet jis nori skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui“, – teigė J. Melio advokatas.

Kitiems nuteistiesiems Sausio 13-osios byloje LAT ketvirtadienį paliko tokias pačias bausmes.

Teisėjai paskelbė, kad Sausio 13-osios byloje atliko išsamią tarptautinės teisės analizę ir padarė išvadą kad straipsniai, pagal kuriuos nuteisti asmenys, pilnai atitinka tarptautinėje teisėje įtvirtintus tarptautinius nusikaltimus – karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Byloje nagrinėti skundai dėl Olego Morkovskio, Dmitrijaus Filipovo, Viktoro Romančevskio, J. Melio, Vladimiro Demidovo, Konstantino Usovo, Jurijaus Strašnenkos, Alberto Galinaičio, Michailo Golovatovo, Grigorijaus Belouso, Sergejaus Panikarovo, Anatolijaus Fefelovo ir Genadijaus Ivanovo nuteisimo.

Bausmę sumažino dėl ankstesnio suėmimo

J. Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovą ir visą laiką buvo laikomas už grotų.

J. Meliui 2019 metais Vilniaus apygardos teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2019 gegužės 8 dieną jis paprašė teismo leidimo pradėti atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę, tai yra, iki Apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimo 2021 metų kovą.

Prašymą patenkinus, Rusijos pilietis pagal savo paties prašymą pradėjo atlikti jam paskirtą, bet dar neįsiteisėjusią laisvės atėmimo bausmę. Į ją taip pat buvo įskaičiuotas visas suėmime praleistas laikas laukiant nuosprendžio.

Pirmos instancijos skirtą bausmę J. Melis atliko iki Apeliacinio teismo verdikto 2021 metų kovą, tada prokuratūros prašymu jam buvo skirtas suėmimas 20-čiai dienų.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad spendimas skirti Rusijos piliečiui suėmimą „prieštarauja sąžiningo ir tinkamo proceso principams“ bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms dėl teisės į teisę ir saugumą, nuostatoms. Tai ir nulėmė bausmės švelninimą šiam nuteistajam.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.