Teisiamos sveikatos eksviceministrės L. Jaruševičienės byloje – buvusio kolegos liudijimai

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Ingrida SteniulienėŠaltinis: BNS

285496

Dėl galimo piktnaudžiavimo per COVID-19 pandemiją įsigyjant greituosius serologinius testus teisiamos buvusios sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės byloje kaip liudytojas apklaustas tuomet taip pat viceministro pareigas tuomet ėjęs Algirdas Šešelgis.

Abu viceministrai dirbo tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje, jis šias pareigas ėjo 2016-2020 metais.

„Praėjo treji metai, aš detalių jau neatsimenu. Įvykiai, kurie vyko prieš trejus metus, įsirašė visam gyvenimui“, – per posėdį antradienį teismui sakė A. Šešelgis.

Jis teigė teismui, kad testų pirkime nedalyvavo, kuravo Visuomenės sveikatos centrą.

A. Šešelgis pasakojo, kad siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, vien medikų ir visuomenės sveikatos apsaugos specialistų pajėgų neužteko, buvo pajungta kariuomenė, savanoriai.

„Stengėmės apsisaugoti nuo viruso paplitimo. (..) Buvo didelė konkurencija, visas pasaulis pirko apsaugos priemones. Mūsų ambasadorė Kinijoje sakė: „greičiau darykite pavedimus, nes žmonės vaikšto su grynais portfeliuose“, – prisiminė A. Šešelgis, paaiškinęs, kad apsaugos priemones tuo metu valstybės dažniausiai pirkdavo iš Kinijos, dėl to tarp įvairių valstybių buvo didelė konkurencija jas įsigyjant.

Pasak jo, Lietuva vengė įsigyti nesertifikuotų produktų pandemijai suvaldyti, o tokių pasiūlymų buvo begalė.

„Visa veikla buvo ypatingai griežtai reglamentuota. Man teko užsiimti su apsaugos priemonėmis, kurios buvo iš Kinijos atvežtos. Buvo siūlyti ir nesertifikuoti produktai. „Garažinių“ pasiūlymų buvo“, – pripažino buvęs viceministras.

Bylą nagrinėjantis teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis teiravosi apie finansavimo klausimus įsigyjant COVID-19 apsaugos priemones ir kitas prekes.

„Taip suprantu, didžiuosius pinigus kontroliavo Finansų ministerija. Ekstremali situacija leido naudoti pinigus. Be Finansų ministerijos dideli pinigai nebuvo skiriami“, – sakė liudytojas A. Šešelgis.

„Buvo svarbiausia greitis, nes svarbi žmogaus gyvybė“, – teismui liudijo buvęs sveikatos apsaugos viceministras.

A. Šešelgis sakė, kad su L. Jaruševičiene buvo kolegos ir kontroliavo atitinkamas sritis. Tuo metu Vyriausybėje šalia pandemijos suvaldymui sukurtos struktūros susikūrė ir konsultacinė gydytojų grupė.

„Jie rinkdavosi nuolat, aptardavo sprendimus, 7 valandą susirenka ir aptaria situaciją. Jeigu reikia, ir naktį dirbome. 7 valandą ryte vėl susirenkame, kiekvienas informuoja, kas per parą padaryta. Ėjo kalba, kas valandų ar paros laikotarpyje turi būti padaryta. Mes žinojome, kas vyko Italijoje, žinojome, kad mes laukti negalime“, – pandemijos laikotarpį prisiminė A. Šešelgis.

Į posėdį taip pat pat buvo kviečiama liudyti ir taip pat buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė. Ji teismui pranešė, kad antradienį vyksiančiame posėdyje dalyvauti negalės, nes tuo pat metu turi dalyvauti iš anksto suplanuotose paskaitose.

Tuometis Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas A. Veryga anksčiau teisme liudijo, kad L. Jaruševičienė savarankiškų sprendimų nepriėmė ir tik vykdė jo, kaip ministro, nurodymus, o jei būtų nevykdžiusi, grėstų darbinė atsakomybė.

Jis tvirtino, kad tuo sunkiu laiku atsakomybės ėmėsi ir tuometis premjeras Saulius Skvernelis ir jo komanda, o viena ministerija nebūtų pajėgusi tvarkytis su situacija.

Jis priminė, kad kilus pandemijai, medikai pradėjo bijoti eiti į darbą ir „numirti“, kad tuo metu itin trūkstant apsaugos priemonių, buvo ieškoma jų, taip pat ir testų.

A. Veryga 2016-2020 metais ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jo komandoje dirbusi viceministrė L. Jaruševičiėnė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.

Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta, ji sako, kad jos byla yra sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuometis premjeras S. Skvernelis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt