Teisiamasis neigė plėšęs ir daužęs vaizdo kameras, tačiau prisipažino vieną jų „pakėlęs“ dalgiakočiu

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Gintaras BielskisŠaltinis: Etaplius.lt

205293

Praėjusių metų vasarą rašėme, kad Širvintų rajono policijos komisariatas 2021 metų rugpjūčio 9 dieną gavo vilniečio R. B. pareiškimą, jog rugpjūčio 8-osios popietę vyriškis per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad į jam priklausančią negyvenamą sodybą Alionių seniūnijoje atėjo kaimynas, kuris sudaužė vieną stebėjimo kamerą, pavogė dar dvi stebėjimo kameras, sulaužė dvi pakabinamas spynas, sulaužė du perspėjamuosius ženklus, sulaužė ženklą, žymintį aklavietę.

Dėl neteisėtų veiksmų vilnietis patyrė 972 Eur turtinę žalą.

Policija tada pradėjo ikiteisminį tyrimą. Vilniečio paminėtas kaimynas Vladislavas Š. jau išklausė teismo nuosprendį.

Apie šį įvykį policijai pranešęs R. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo sklypas ribojasi su Vladislavo Š. žeme. Sodyboje vilnietis sakė negyvenąs, nes šeima bijo – kaimynas ateidavo neblaivus. Į jo sklypą veda miško kelias. Jis nėra visas servitutinis, nes servitutas nustatytas tik iki barjero. Kadangi toliau vedantis kelias būna reikalingas ir kitiems, sklypo savininkas pastatė aklavietės ženklą ir ant barjero (šlagbaumo) pakabino kelias kodines spynas. Jei kam reikėdavo pravažiuoti, pavyzdžiui, – elektrikams, medžiotojams ar pan., šie ženkle nurodytu telefonu paskambindavo R. B., jis pasakydavo jiems kodą, šie atsirakindavo, įvažiuodavo ir į jo teritoriją. R. B. sakė barjerą pastatęs, nes visureigiais važinėdavosi bekelės mėgėjai, kurie sudarkė kelią. R. B. už savo pinigus sutvarkė ir jam priklausantį kelią, ir valstybei likusią kelio dalį. Kaimynai apie tai žinojo, informuotas buvo ir Vladislavas Š. Jam irgi buvo sakęs, kad skambintų dėl kodo, jei reikės pasinaudoti keliu.

Prie kelio R. B. įrengė ir vaizdo stebėjimo kameras, kurios buvo susietos su telefonu. Reagavusi į judesį, kamerą įrašo vaizdą ir signalizuoja apie įvykį. Jei pageidaudavo, R. B. prisijungdavo ir pažiūrėdavo, kas ten įrašyta. Bet tokia „išmani“ buvo tik viena kamera. Kitos dvi – viena jų įrengta ant medžio, kita – ant dar vieno stulpo – tik transliavo vaizdą, bet įrašų nedarė.

Rugpjūčio 8 dienos popietę sulaukęs signalo ir prisijungęs, jis pamatė, kad praėjo Vladislavas. Po trumpo laiko kamera išsijungė. R. B. manė, kad apie įrengtas kameras žinantis Vladislavas Š. sugudravo: pirmiausia numušė ant beržo pritvirtintą galinę kamerą, kadangi į ją neatkreiptos likusios, tačiau būtent ta kamera buvo nukreipta į kitas. Paskui pradėjo daužyti likusias. Sugadintos kameros iš pradžių dar rodė vaizdą. R. B. per vaizdo stebėjimo kamerą matė, kaip Vladislavas su pagaliu daužė tą kamerą, o paskui ji išsijungė.

Sutrikęs dėl tokio elgesio, R. B. paskambino maždaug už kilometro gyvenančiam kitam kaimynui ir pats išvažiavo į sodybą.

Išgirdęs, kad kažkas gadina vaizdo kameras, kaimynas sėdo į automobilį ir nuvažiavo į vietą. Pastebėjo nulaužtą informacinę lentą, buvusią prie įvažiavimo. Nuo ten iki sodybos dar apie puskilometris. Taip pat buvo sugadinti metaliniai vartai (barjeras), jų spyna. Pastebėjo, kad nesimato ant stulpo buvusios vaizdo stebėjimo kameros. Į kitas neatkreipė dėmesio. Tačiau jokio žmogaus įvykio vietoje ten neaptiko.

Kiek daugiau nei po pusvalandžio į sodybą atlėkė ir jos savininkas. Atvažiavus, „viskas buvo sudaužyta“, grandinė nukirsta, aklavietės ženklas sudaužytas, nuplėštos lentelės „Privati valda“ ir „Filmuojama kamera“, dingusios dvi kameros. Atvažiavęs pas Vladislavą, šis jo paklausė, kam buvo pastatytos tos kameros. R. B. teigė, kad kaltinamasis pasakė eisiantis ir daužysiantis nuolat, stvėrė kirvį, tada R. B. pabėgo ir iškvietė policiją.

R. B. taip pat sakė nufotografavęs batų pėdsakus prie vaizdo stebėjimo kamerų. Jo manymu, tie pėdsakai sutampa su jo taip pat nufotografuotu kaltinamojo batu.

Vladislavas Š. teisme savo kaltę pripažino iš dalies. Jis teigė, kad R. B. užtvėrė barjerą prieš jo žemę, nors atvažiuoti tėra vienintelis kelias. Tuo keliu dar galima patekti į tris sodybas, o žemė, kurioje pastatytas barjeras, – valstybinė. Vladislavas sakė nesiaiškinęs, ar tas kelias buvo užtvertas teisėtai. Barjero spyną nupjovęs ne jis, o kitas kaimynas, negalėjęs patekti į savo sodybą, kai atvažiavo šienauti.

Tądien, kai viskas nutiko, Vladislavas Š. sakė ėjęs į mišką. Buvo uždaryta, kabėjo nedidelė spyna, jis paėmė ir ją numušė kirvuku. Tačiau kamerų nedaužė. Kai R. B. atvažiavo pas jį į namus, reikalavo atiduoti spyną, bet Vladislavas sakė jos nepaėmęs.

Teisiamasis taip pat papasakojo, kad atvykęs į jo namus, R. B. jį smaugė, o išvažiavęs vėl sugrįžo, išvartė daiktus ir pradėjo mušti. Mušė rankomis, kojomis. Aiškindamasis dėl kameros, Vladislavas vis dėlto prisipažino nešęsis kotą dalgiui, tai juo ir „pakėlė kamerą“. Nuo kameros nukrito dangtelis. O kitų kamerų jis nematė.

Pensinio amžiaus sulaukusio Vladislavo Š. tvirtinimu, R. B. įrengtas aklavietės ženklas seniai buvo nulaužtas, grandinė taip pat seniai buvo nutraukta.

Kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl vieno ženklo, vienos spynos ir vienos kameros sugadinimo ir kategoriškai neigė, kad yra susijęs su kitų dviejų kamerų dingimu, tvirtino, kad jų net nematė ir nelietė. Tokią kaltinamojo gynybos versiją teismas įvertino kaip bandymą sumenkinti savo neteisėtų veiksmų apimtį ir tokiu būdu sušvelninti savo atsakomybę, kadangi bylos įrodymų visuma patvirtina, kad būtent Vladislavas Š. įvykio dieną, prieš atsijungiant kameroms, buvo prie jų, daužė jas ir informacinius ženklus bei ant šlagbaumo ir grandinės buvusias spynas.

Teisiamojo atsakomybę apsunkino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas. Vladislavas Š. anksčiau vieną kartą teistas už nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka tris kartus, turi galiojančią nuobaudą.

Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą, Vladislavas Š. buvo pripažintas kaltas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo. Jam skirtas laisvės apribojimą 1 metams. Nuteistasis įpareigotas neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat įpareigotas atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Gintaras Bielskis

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt