Teisėsaugos impotencija: vyras pats susirado pavogtą dviratį, tačiau dėl policijos neįgalumo jo taip ir neatgavo

Vilnius

Vilnietis pats rado pavogtą dviratį, bet dėl pareigūnų veiksmų taip ir neatgavo jo. / Alfa.lt

Dominykas GriežėŠaltinis: ALFA.LT

Vilniaus miesto apylinkės teisme neseniai buvo užversta neįprasta byla – vilnietis Artiomas (pavardė redakcijai žinoma), prieš aštuonerius metus netekęs savo puoselėto dviračio, po ketverių metų pats sugebėjo pavogtą transporto priemonę aptikti miesto centre. Tačiau dviračio vyras taip ir neatgavo – nors teisėsaugai buvo teikiami įrodymai, kad dviratis yra tikrai jo, pareigūnai ir prokurorai dviratį galiausiai grąžino potencialiam vagiui, kuris šį pardavė.

Tokio teisėsaugos neįgalumo neapsikentęs vyras kreipėsi į teismą – jeigu jau valstybė nepajėgia surasti vagies, net kai dviratis surastas, tegul atlygina padarytą žalą. Ir teismas pritarė – policija šioje istorijoje tikrai pasišiukšlino.

Ant dviračio – skandalingas veikėjas

Iki teismo priėjusi istorija prasidėjo dar 2017 m. rugpjūtį, kai vienos vasaros dienos pavakarę vyras pastebėjo, kad buvo pavogtas jo dviratis „Fuji SLM 4.0“. Šio būta nepigaus – padarytą žalą Artiomas tuomet įvertino 1100 eurų.

Tą pačią dieną vyras apie vagystę pranešė policijai, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. Tačiau jis tęsėsi tik kelis mėnesius – 2017 m. lapkritį dviračio savininkas sulaukė iš prokuratūros žinių, kad ikiteisminis tyrimas sustabdytas; ką galėjo, policija padarė, tačiau nieko nerado.

Taip ši istorija nutilo beveik ketveriems metams – iki 2021-ųjų gegužės pradžios, kai savo pavogtą dviratį Artiomas pamatė važiuodamas Vilniuje, Upės gatvėje. Vyras iškvietė policijos pareigūnus, kurie paėmė šį dviratį aiškintis, ar tai – tikrai tas pats pavogtas dviratis, o pastarojo vairuotojas teigė, kad jį įsigijo per vieną skelbimų portalą.

Kaip paaiškėjo, dviratį tąkart buvo apsižergęs neeilinis veikėjas – buvęs vyriausiasis policijos tyrėjas K. S., baustas ir už smurtą, ir už grasinimus susidoroti, ir už neteisėtą praturtėjimą.

Kaip teismui nurodė dviračio savininkas, K. S. nebuvo itin taikus – per pusvalandį, kol Artiomas laukė atvažiuojant iškviestos policijos, teko klausytis buvusio pareigūno grasinimų ir aiškinimų apie pažintis policijoje.

Atvykę pareigūnai vyrą patikino, kad žino, kas per veikėjas yra K. S., dviračio savininkas teigė netgi atgavęs viltį, kad pavogtas dviratis galiausiai grįš į jo rankas.

Policijos gėda

Tai, kas buvo po to, turbūt būtų galima vadinti policijos gėda – vilnietis jau kitą dieną po to, kai rado savo dviratį, policijos tyrėjui nusiuntė pavogto dviračio nuotraukas ir informaciją apie jo įsigijimo aplinkybes, kad pastarasis galėtų įsitikinti, jog sostinės centre netikėtai rastas dviratis – tikrai tas pats, kuris buvo pavogtas. Tačiau tyrėjas, kaip teismui nurodė Artiomas, šią informaciją tiesiog ignoravo.

Policijos veiksmai kelia klausimų: kaip tiriamos dviračių vagystės, jei net radus pavogtą dviratį jo atgauti nepavyksta? / Unsplash

Po kelių savaičių vyras sulaukė skambučio iš policijos, kuriuo buvo pranešta, kad ikiteisminis tyrimas nebus atnaujinamas, nes nėra pakankamai dokumentų, kad rastas dviratis – tikrai tas, kuris buvo pavogtas, o transporto priemonė buvo grąžinta buvusiam pareigūnui.

Šis, beje, net negalėjo pasakyti, iš ko per skelbimų portalą pirko dviratį, o jau atgavęs jį pardavė. Kam – taip pat negalėjo pasakyti.

Tokį policijos sprendimą vilnietis apskundė prokuratūrai, tačiau ši skundą atmetė. Tuomet jau prokuratūros sprendimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, pastarojo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą patenkino iš dalies – grąžino prokuratūrai vyro skundą nagrinėti iš naujo, konstatavus, kad jį nagrinėjusi prokurorė neišsiaiškino visų aplinkybių, kurias buvo būtina išsiaiškinti, o tiksliau – nebuvo atlikta dviračio autentiškumo ekspertizė.

Po tokio teismo sprendimo ikiteisminis tyrimas visgi buvo atnaujintas, K. S. netgi buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, tačiau gan greitai tyrimas prokurorės sprendimu vėl buvo sustabdytas.

Po to vyko ilgiau nei kelerius metus trukusi biurokratinė kova su teisėsauga, rašant skundus prokuratūrai ir teismui, teikiant papildomus įrodymus, kurie padėtų nustatyti, ar rastas dviratis – tikrai Artiomo. Lietuvos teismo ekspertizės centre netgi buvo atliktas tyrimas, kurio metu konstatuota, kad rastas dviratis, sprendžiant pagal rėmą, tikrai gali būti tas pats, kuris buvo pavogtas 2017-aisiais. Dviratį pardavusi bendrovė „Vasarė“ netgi pateikė išvadą, kad rastas dviratis – tas pats, kuris buvo pavogtas, tik jau su atliktomis tam tikromis modifikacijomis.

Tačiau po trejų metų skundų rašymo, įrodymų teikimo ir ekspertizių reikalavimo dviračio savininkas liko niekaip neįtikinęs prokurorų ir policijos, kad rastas dviratis – tikrai jo ir turėtų būti jam grąžintas.

Neapsikentęs kreipėsi į teismą

Nesulaukęs pagalbos iš policijos, Artiomas kreipėsi į teismą su ieškiniu Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, Generalinei prokuratūrai ir Teisingumo ministerijai. Vyras teigė, kad dėl policijos veiklumo negalėjo atgauti dviračio, kurį surado, todėl valstybė turėtų atlyginti jam padarytą žalą.

Pasak vyro, dabartinė dviračio, net ir naudoto, kaina rinkoje siekia 1220 eurų, dar 140 eurų teko išleisti kurui, važinėjant po teisėsaugos institucijas, aiškinantis ir teikiant įrodymus.

Dviračio savininkas dar prašė ir 1 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti – teigė, kad dėl pareigūnų veiksmų ir ciniško bendravimo prarado pasitikėjimą ne tik policija, bet ir visa teisingumo sistema, prasidėjo nerimas, įtampa, teko kreiptis į medikus dėl psichikos. Vyras taip pat teigė, kad, pats būdamas studentu, patyrė kognityvinį disonansą tarp to, ką girdėjo paskaitose apie baudžiamąją teisę ir baudžiamojo proceso teisę, bei tarp to, su kuo susidūrė realybėje.

Generalinė prokuratūra ir policija prašė ieškinio netenkinti ir teigė, kad dėl pavogto dviračio pirmiausia yra atsakingi ne pareigūnai, o pats vagis, be to, ikiteisminis tyrimas nėra nutrauktas, jis tik sustabdytas – kas bus, jei tyrimas bus atnaujintas ir dviračio vagis bus rastas? Prokuratūra taip pat atkreipė dėmesį, kad pas medikus dviračio savininkas lankėsi tik kartą, todėl vargu ar jo sveikatai buvo padaryta didelė žala.

Teisingumo ministerija teigė, kad ji apskritai su šia istorija nesusijusi ir prašė ją pašalinti iš bylos.

Kritika pareigūnų darbui

Visgi, kaip paaiškėjo, pareigūnų darbas buvo užkliuvęs ne vien dviračio savininkui.

Byloje yra duomenų, kad ikiteisminį tyrimą prižiūrėjusi prokurorė tuometiniam Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato viršininkui buvo pateikusi išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, atliekant šį ikiteisminį tyrimą, rodo netinkamą požiūrį į atliekamą darbą bei nepakankamą vadovybės kontrolę.

Prokurorė prašė komisariato viršininko imtis realių veiksmų šalinant šią neigiamą praktiką ir patikrinti, ar nėra panašių atvejų kituose ikiteisminiuose tyrimuose, taip pat imtis priemonių, kad tokios situacijos ateityje nepasikartotų. Kartu akcentuota, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dviratis „FUJI SLM 4.0“ nebuvo apžiūrėtas, nepadarytos jo nuotraukos, pats dviratis nepateiktas nukentėjusiajam atpažinti bei neatlikti kiti būtini šiuo atveju procesiniai veiksmai.

Teismas šįkart buvo dviračio savininko pusėje: pareigūnai tikrai nedirbo taip, kaip turėtų. / Alfa.lt

Policija, bylos duomenimis, pripažino, kad vienai vyriausiajai tyrėjai šioje istorijoje buvo skirta tarnybinė nuobauda, o dėl kito tyrėjo buvo pradėtas patikrinimas, tačiau tarnybinis nusižengimas nebuvo nustatytas.

Teismas pripažino – pareigūnai dirbo atbulomis rankomis

Nors kartais atrodo, kad bylinėtis su valstybės institucijomis – bergždžias reikalas, šįkart teismas bent iš dalies buvo dviračio savininko pusėje.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Vilma Stukaitė konstatavo, kad tuo metu, kai į tyrėjų rankas pateko galimai pavogtas dviratis, turėjo būti surašyti atitinkami protokolai. Tačiau jie ne tik nebuvo surašyti – nebuvo fiksuoti jokie veiksmai, net nerinkti trumpam sulaikyto K. S. asmens duomenys.

Anot teisėjos, į policijos rankas patekęs dviratis turėjo būti saugomas iki ikiteisminio tyrimo pabaigos arba iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Grąžintas toks daiktas galėjo būti tik tokiu atveju, jeigu jau būtų buvęs tinkamai įvertintas ir ištirtas, o jį atgavęs asmuo turėjo pasižadėti, kad saugos dviratį tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme. Tačiau dviratis K. S. buvo tiesiog grąžintas be jokio pasižadėjimo – tai galiausiai baigėsi tuo, kad K. S. dviratį pardavė ir net negalėjo pasakyti, kam pardavė.

Teisėjos vertinimu, nors turtinės žalos atlyginti valstybė neprivalo, tai galbūt padarys vagis, jei bus surastas, dėl tokios policijos nekompetencijos dviračio savininkui tikrai buvo padaryta moralinė žala, kurią V. Stukaitė įvertino 300 eurų. Turtinė žala, kilusi dėl dokumentų ruošimo, buvo įvertinta tik 8,46 euro, dar 100 eurų buvo įvertintos bylinėjimosi išlaidos.

Toks neseniai priimtas sprendimas – dar negalutinis šioje istorijoje; jį skųsti gali ir prokuratūra ar policija, ir dviračio savininkas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt