Teisėjas ir advokatė: „Niekas ir nebuvo užgesę“

Šiauliai

Asmeninio archyvo nuotr.

Oksana LaurutytėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

256932

„Ar kažkas vėl įsižiebė? Niekas ir nebuvo užgesę“, – šypsosi šiaulietė Daiva Rusakienė. „Žvelgiant vienas kitam į akis, jautėme vienas kito padrąsinimą. Kaip ir kasdieniame gyvenime“, – antrina Aleksandras Rusakas. Sausio 8-ąją Šiaulių vyskupijos šeimų šventėje „Įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje“ advokatės ir teisėjo šeima atnaujino Santuokos sakramentą. Pora savo meilę šventais santuokos saitais įtvirtino prieš 15 metų.

– Kokie jausmai ir mintys aplankė, sulaukus siūlymo vienoje garsiausioje šalies šeimų šventėje, stebint keliems šimtams žmonių, atnaujinti Santuokos sakramentą?

Aleksandras:

– Mūsų vaikai lanko katalikišką mokyklą, nuolat palaikome ryšius su mokyklos bendruomene, esame katalikiška šeima, todėl pasiūlymo sulaukėme iš Šiaulių Sandoros progimnazijos bendruomenės ir nedvejodami sutikome. Buvome pamaloninti tokio pasiūlymo. Kažin ar patys būtume pasiryžę atnaujinti santuokos įžadus, o tai buvo savotiška paspirtis.

Daiva:

– Pasiūlymo sulaukėme iš dukters istorijos mokytojo. Sutikimą atnaujinti įžadus pateikiau iškart, net nepasitarusi su vyru. Žinojau, kad jis tam neprieštaraus, nes visuomet smagu, kai mūsų šeimą pastebi ir mano, kad mes galime būti tam tikru pavyzdžiu ir kitoms šeimoms.

Esame katalikiška šeima, dar net nesulaukę pasiūlymo dėl santuokos įžadų atnaujinimo, planavome dalyvauti Šeimų šventėje. Praeitais metais šioje šventėje mūsų šeima nešė (aukojo) atnašas. Santuokos įžadų atnaujinimas šventę padarė dar įsimintinesnę, prasmingesnę.

– Kaip jautėtės prieš iškilmes, per jas ir po jos? Kažkas vėl įsižiebė?

Aleksandras:

– Santuokos atnaujinimo ceremonija vyko iškilmingai. Nors ir esame įpratę kalbėti viešai, tačiau jaudulio vis tiek buvo. Daugiau jaudinomės iki pačios ceremonijos, tačiau, ceremonijai prasidėjus, viskas vyko savaime.

Žvelgiant vienas kitam į akis, jautėme vienas kito padrąsinimą, kaip ir kasdieniame gyvenime. Manau, kad santuokos įžadų atnaujinimo ceremonija tik dar labiau sustiprino mūsų šeimą.

Daiva:

– Santuokinės priesaikos atnaujinimo tekstą žinojome jau iš anksto, ryte bandėme jį mokytis, tačiau prieš pat santuokos įžadų atnaujinimo ceremoniją atrodė, kad viską pamiršau. Ceremonijai prasidėjus, viskas vyko sklandžiai ir natūraliai, aplankė dvasinė ramybė. Jaučiau ne tik padrąsinantį Aleksandro žvilgsnį, bet ir JE vyskupo Eugenijaus Bartulio palaikymą.

Po ceremonijos juokavome, kad mūsų santuokos įžadų atnaujinimą stebėjo daugiau žmonių nei prieš 15 metų, kuomet sudarėme santuoką. Kalbant apie tai, ar kažkas vėl įsižiebė, tai pasakyčiau, kad niekas ir nebuvo užgesę.

Šiau­lių vys­ku­pi­jos šei­mų šven­tė­je San­tuo­kos sak­ra­men­tą ant sce­nos at­nau­ji­no šiau­lie­tis tei­sė­jas Alek­sand­ras ir ad­vo­ka­tė Dai­va Ru­sa­kai, ku­rie mei­lę šven­tais san­tuo­kos sai­tais įtvir­ti­no prieš 15 me­tų.

– Teisėjas ir advokatė – sąjunga, rodos, suvesta bendros profesijos. O kaip buvo iš tikrųjų? Kada įsimylėjote, kas patraukė vieną kitame? Kodėl tuokėtės bažnyčioje?

Aleksandras:

– Susipažinome dar studijų laikais Vilniuje. Studijavome skirtinguose universitetuose ir kursuose, susipažinome per bendrus draugus. Tuomet aš buvau magistrantūros studijų studentas, o Daiva buvo 2 kurso studentė. Mane iškart sužavėjo jos atkaklumas, drąsa, pasitikėjimas savimi.

2007 metais sudarėme bažnytinę santuoką, kurią Civilinės metrikacijos skyriuje tik įregistravome. Mūsų suvokimas ir požiūris su Daiva sutapo – norėjome ne formalios santuokos sudarymo ceremonijos, o iškilmingos priesaikos ir pasižadėjimo prieš Dievą. Šiuo metu auginame du vaikus – aštuntokę dukrą Beatą ir pirmoką sūnų Marką. Manome, kad esame stipri ir mylinti šeima.

Daiva:

– Kai mes susipažinome, norėdama savotiškai pasigirti, jam pasakiau, kad studijuoju teisę. O jis atsakė, kad taip pat studijuoja teisę ir greitai baigs šias studijas. Mano noras pasirodyti protingesnei išgaravo, šią istoriją su šypsena prisimename iki šiol (šypsosi). Tačiau bendra profesija yra privalumas, nes nemanau, kad kitos profesijos žmogus taip mane suprastų ir palaikytų. Darbas yra atsakingas, intensyvus, dažnai tenka dirbti vakarais ir savaitgaliais, atimti laiką iš šeimos, tačiau Aleksandras niekuomet dėl to nepriekaištavo, priešingai – jaučiu jo palaikymą.

Susipažinus su Aleksandru, iškart patraukė jo nuoširdumas, paprastumas, siekis užsibrėžtų tikslų. Kaip ir minėjo Aleksandras, santuokos sudarymas tai ne formali ceremonija, parašų uždėjimas, o pasižadėjimas prieš Dievą, todėl ir pasirinkome bažnytinę santuoką. Pritarsiu sutuoktinio pasakymui, kad esame stipri, mylinti šeima, nuolat palaikanti kiekvieną iš šeimos narių.

Alek­sand­ras: „Man ma­lo­nu, kai Dai­va pa­da­ro siurp­ri­zą ir suor­ga­ni­zuo­ja šei­mos iš­vy­ką sa­vait­ga­liui. (Asmeninio albumo nuotr.)

– Konfliktų jūsų šeimoje, žinoma, būna. Kaip sprendžiate? Kokios staigmenos mielos jūsų namuose, kurios tik judviejų sukurtos?

Aleksandras:

– Konfliktus labiau pavadinčiau laikinais nesutarimais. Mūsų šeimoje „nekalbadienių“ nebūna, visus nesusipratimus stengiamės išdiskutuoti, daug kalbėtis, priimti abiem pusėms tinkamą sprendimą, dažnai abu kažkiek nusileidžiame. Man malonu, kai Daiva padaro siurprizą ir suorganizuoja šeimos išvyką savaitgaliui. Tuomet atitrūkstame nuo darbų, pakeičiame aplinką, pailsime, būdami kartu – dar labiau sustipriname šeimos ryšius.

Daiva:

– Konfliktai mūsų šeimoje nedažni. Turbūt dėl to, kad daug kalbamės, bendraujame, stengiamės suprasti ir palaikyti vienas kitą. Man Aleksandras yra geriausias draugas, nuo kurio jokių paslapčių neturiu, todėl ir nėra dėl ko pyktis. Malonu, kai Aleksandras be jokios progos padovanoja man gėlių. Gėlės yra mano silpnybė, todėl sutuoktinis žino, kaip mane pradžiuginti.

Meilė sujungia šeimą, ją sutvirtina ir su metais tik dar labiau stiprėja.

Dai­va: „Su Alek­sand­ru pra­lei­džiu pra­ktiš­kai vi­są sa­vo lais­vą lai­ką. (Asmeninio albumo nuotr.)

– Kaip manote, koks sėkmingos santuokos receptas?

Aleksandras:

– Manau, kad bendro, visoms šeimoms tinkamo recepto nebūna. Svarbu suprasti, palaikyti savo sutuoktinį, atrasti ryšį. Be to, kartais reikia atsisakyti ir savo principų, nebijoti nusileisti. Suprantama, kad bet kokie pykčiai nesustiprina šeimos, todėl reikia stengtis jų išvengti.

Daiva:

– Pritarsiu visiems Aleksandro pasakytiems žodžiams. Kalbant apie mūsų sėkmingos santuokos receptą, tai mus vienija ne tik bendra profesija, bet ir bendri pomėgiai, laisvalaikio praleidimo būdai, požiūris į vaikų auklėjimą. Su Aleksandru praleidžiu praktiškai visą savo laisvą laiką. Kartais gal žmonėms atrodo keista, kad mes nuolat kartu (vykstame į vaikų treniruotes, varžybas, apsiprekiname ir pan.), tačiau kai su žmogumi gera, net nekyla minties, kad praleidžiame per daug laiko kartu. Priešingai, norisi būti ir bendrauti kuo daugiau.

Ru­sa­kų šei­mo­je au­ga aš­tun­to­kė duk­ra Bea­ta ir pir­mo­kas sū­nus Mar­kas. (Asmeninio albumo nuotr.)

– Tuokiantis bažnyčioje, visada jaunavedžiams perskaitomas Himnas meilei (1 Kor 13, 4–8). Kuris jums šio šv. Pauliaus parašyto himno žodis atrodo svarbiausias ir kodėl?

Aleksandras:

– Kalbant apie Himno meilei žodžius, juos suprantu taip, kad meilė nėra tik teigiami, pozityvūs dalykai. Dažnai tenka iškęsti sunkumų ir tik tikra meilė tai pakelia. Suprantama, kad čia svarbiausias žodis – meilė.

Daiva:

– Nedrįstu prieštarauti Aleksandrui. Meilė yra svarbiausias žodis ne tik šiame himne, bet ir kasdieniame gyvenime.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt