Teisėja S. Taurienė: kartais tėvams labiau rūpi išsaugoti pinigus, o ne savo vaikus

Lietuva

Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt

53511

Nuo liepos mėnesio Lietuvoje pradėjo veikti naujoji vaiko teisių apsaugos sistema, kuria siekiama užtikrinti pagalbą tiek į krizinę situaciją patekusiems vaikams, tiek jų tėvams. Tenka apgailestauti, kad atvejai, kai vaikai gyvena jiems nesaugioje aplinkoje, nėra retas reiškinys: visoje Lietuvoje dėl šios priežasties jau paimta daugiau nei 500 nepilnamečių, o teismai vis dažniau nagrinėja bylas dėl laikino arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, vaiko laikinosios globos klausimas sprendžiamas teisme, kai vaiko teisių apsaugos institucijos nustato antrąjį grėsmės vaikui lygį, t.y., kai kyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui. Tokiu atveju teismas išduoda leidimą paimti nepilnametį iš tėvų, įtėvių ar globėjų. Jeigu priežastys, dėl kurių buvo nustatyta laikinoji globa, neišnyko, atsiranda pagrindas kreiptis į teismą dėl laikinojo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Tiek laikino, tiek neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrindai: motina ar tėvas vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti – tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, išskyrus teisę matytis su vaiku, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Kai teismas nors tikėtinai nustato galimybę, kad tėvų (arba vieno jų) elgesys ateityje gali pasikeisti, taikoma švelnesnė tėvų asmenines teises vaikams ribojanti priemonė – laikinasis tėvų valdžios apribojimas. Esminis laikinojo ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumas – apribojus tėvų valdžią neterminuotai, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikinamas.

Verta pažymėti, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams išlieka pareiga teikti išlaikymą savo atžaloms. Vis dėlto, kartais didesnį susirūpinimą tėvams kelia ne jų, kaip tėvų, teisių apribojimas, o teismo nustatyta pareiga teikti išlaikymą. Teismui ne vienoje byloje yra tekę sulaukti atsiliepimų į ieškinius, kuriuose sutinkama su reikalavimu apriboti tėvų valdžią, bet prieštaraujama dėl išlaikymo teikimo. Vadinasi, tėvai ne tik nėra pasirengę keisti įprastinio gyvenimo būdo, kuris neatitinka jų vaiko interesų, bet siekia perkelti visą vaiko priežiūros naštą valstybei. Toks elgesys sudaro teismui svarų pagrindą svarstyti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taikymo.

Taip pat tenka pripažinti, kad kur kas dažniau kreipiamasi į teismą su prašymu pakeisti teismo nustatytą laikinąjį tėvų valdžios apribojimą į neterminuotąjį nei sulaukiama pozityvaus tėvų elgesio pasikeitimo. Dauguma tėvų, kuriems apribojama jų valdžia nepilnamečiams vaikams, yra priklausomi nuo alkoholio ir (ar) narkotinių medžiagų. Tai reiškia, kad esminė jų ne(su)gebėjimo rūpintis jų nepilnamečiais vaikais priežastis – priklausomybė, ir nuo jos gydymo turėtų būti pradedama, teikiant pagalbą šeimai.

Įpareigojimas lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, individualias psichologo konsultacijas, susirasti darbą turėtų būti tolimesni žingsniai. Jeigu asmuo vairuoja neblaivus, tai tam, kad atgautų teisę vairuoti, be kita ko, turi išklausyti specialius kursus. Gal vertėtų apsvarstyti apie tokius kursus tėvams, kuriems apribojama valdžia jų nepilnamečiams vaikams? O gal net privalomą reabilitaciją?

Kita opi problema – tėvų nesirūpinimas savo vaikais, kai vienas iš tėvų ar jie abu turi negalią (pvz., lengvą protinį atsilikimą). Kai abu tėvai laikomi veiksniais civilinių teisinių santykių subjektais, teismui kyla sudėtingas uždavinys nustatyti, ar tėvai nesirūpina vaikais dėl turimos negalios, ar vaikų nepriežiūrą lemia subjektyvios priežastys – nenoras rūpintis vaikais, abejingumas jų poreikiams, nesinaudojimas tėvams siūloma (teikiama) pagalba. Jeigu tėvai visgi negali rūpintis savo vaikais dėl ligos, taikomas įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų atskyrimo institutas: tėvams išlieka visos teisės ir pareigos, susijusios su giminyste, tačiau jie negali gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų.

Belieka tik palinkėti rūpintis savo vaikais ir niekada nebijoti kreiptis pagalbos, jeigu šeimą užklupo sunkumai. Tegul teismas būna vieta, iš kurios Jūs sugrįšite su savo vaikais namo, o ne jų neteksite.

Sigita Taurienė yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt