Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Juliaus Kalinsko nuotr.
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
Tautinių mažumų įstatyme planuojama skirti dėmesį ir Lietuvoje gyvenančioms istorinėms tautinėms bendruomenėms – romams, totoriams ir karaimams.
„Jie susiję su Lietuva ilgais istoriniais ryšiais, išskyrus Lietuvą jie neturi savo istorinės tėvynės”, – komiteto posėdyje sakė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė, paraginusi padėti jiems išsaugoti savo tautinę tapatybę, kultūrinį, religinį ir istorinį paveldą.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš dalies tam pritarė, nutaręs atsisakyti religinio aspekto.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA -KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė siūlė vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinės mažumos, leisti su vietos valdžios institucijomis bendrauti ir tautinės mažumos kalba. Parlamentarė taip pat siūlė įteisinti galimybę tokių vietovių, gatvių ir topografinių ženklų pavadinimus greta valstybinės kalbos užrašyti ir tautinės mažumos kalba, tačiau jos pasiūlymams nepritarta.
„Bus teritorijų, kur lietuviškai nesusišnekėsi, (…) o man neįmanoma susišnekėti lenkiškai,” – pastebėjo Seimo narys Kęstutis Masiulis, kvietęs nepritarti pasiūlymui.
R. Tamašunienei taip pat nepavyko įtikinti komiteto narių į įstatymą įrašyti nuostatą dėl vardų ir pavardžių rašymo.
„Taip pat svarbi tautinio identiteto dalis – galimybė užrašyti originalų asmens vardą ir pavardę dokumentuose. Šiuo metu tokia galimybė yra suteikiama iš dalies, nes originalų vardą ir pavardę gali užrašyti tik asmenys, kurių asmenvardžiuose nėra diakritinių ženklų“, – sakė R. Tamašunienė.
Ji siūlė įstatyme įrašyti, kad tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė, jam pageidaujant, asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai nesutiko, kad Tautinių mažumų įstatyme atsirastų ir rinkimus liečiančios nuostatos. Jų teigimu, tai reglamentuoja Rinkimų kodeksas.
R. Tamašunienė siūlė numatyti, kad tautinių mažumų interesams atstovaujančių organizacijų atstovai būtų įtraukiami į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbo grupę, kuri sudaroma svarstant rinkimų apygardų, apylinkių ribų ir kitus esminius pokyčius rinkimų sistemoje. Taip pat parlamentarė siūlė vadovautis principu, kad „tautinėms mažumoms priklausančių asmenų galimybė naudotis savo teisėmis yra svarbesnė už kiekybinių rinkimų apygardų, apylinkių ribų nustatymą.“
Kaip ELTA jau skelbė, birželio 18 d. Seimas pateikimo stadijoje pritarė teisingumo ministrės parlamentarės E. Dobrowolskos pateiktam Tautinių mažumų įstatymo projektui, kurį svarstys rudens sesijoje.
Įstatymo projekte kalbama apie būtinybę sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą. Jame reglamentuojama teisė į švietimą tautinės mažumos kalba.
Be to, E. Dobrowolskos projekte siūloma sudaryti Tautinių mažumų tarybą. Tai būtų kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms.
Alternatyvus Tautinių mažumų įstatymo projektas, kurį pateikė Mišrios parlamentarų grupės seniūnė R. Tamašunienė, nesulaukė pritarimo po pateikimo. Seimo nariai nesutiko tobulinti šio dokumento, jis buvo atmestas.
Savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 proc. nuo bendrojo jos gyventojų skaičiaus, buvo siūloma leisti bendraujant su viešojo administravimo subjektais vartoti tautinės mažumos kalbą. R. Tamašunienės įstatymo projekte taip pat siūlyta įteisinti, kad tokios gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.
Šioje atmestoje Tautinių mažumų įstatymo projekto versijoje kalbama ir apie draudimą asimiliuoti tautinę mažumą prieš jos valią. Taip pat įstatymu siūloma uždrausti dirbtinai keisti gyventojų procentinį santykį vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys.
Nuo 2010 m. neteko galios dar 1989 m. priimtas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.