Tautinių mažumų įstatymo projektas gali prieštarauti Konstitucijai

Lietuva

Vilniuje eitynėmis paminėta Lenkų išeivijos diena / Orestas Gurevičius/ELTA

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA

352436

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujančių parlamentarų parengtas naujas Tautinių mažumų įstatymo projektas gali prieštarauti kai kurioms Konstitucijos nuostatoms.

Tai nutarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), trečiadienį įvertinęs Teisės departamento išvadas. Projekto galimą prieštaravimą Konstitucijai įžvelgė 6 komiteto nariai, 1 balsuojant susilaikė.

Kaip sakė Seimo TTK pirmininkas Julius Sabatauskas, dėl šios komiteto išvados turės balsuoti visas Seimas. Nuo parlamentarų apsisprendimo priklausys, ar įstatymo projektas bus pateiktas plenariniame posėdyje.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovės Viktorijos Staugaitytės teigimu, kai kurios Tautinių mažumų įstatymo projekto nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai.

„Tai nuostatos, susijusios su tautinių mažumų atstovų teise tautinės mažumos kalba bendrauti su viešojo administravimo subjektais, tautinių mažumų atstovų asmenvardžių rašymas dokumentuose ir rinkimų apygardų ribų keitimas, nepažeidžiant tautinių mažumų teisių“, – komiteto posėdyje sakė V. Staugaitytė.

Seimo teisininkų nuomone, siūlymas leisti savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau 10 proc. bendrojo jos gyventojų skaičiaus, bendrauti su viešojo administravimo subjektais tautinės mažumos kalba prieštarauja Konstitucijai.

„Priėmus pasiūlytas nuostatas būtų įteisintas tautinių mažumų kalbų, o ne valstybinės kalbos vartojimas viešajame gyvenime, o tai prieštarauja Konstitucijai“, – sako Seimo teisininkai, atsižvelgdami į oficialiąją konstitucinę valstybinės kalbos doktriną.

Įstatyme siūloma reglamentuoti ir tautinių mažumų asmenvardžių rašymą oficialiuose dokumentuose. Tokių gyventojų pavardės ir vardai, jiems pageidaujant, dokumentuose būtų rašomi pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles. Taip pat numatyta, kad tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė galėtų būti užrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais.

„Originalia forma turėtų būti įrašyti net ir tie asmenvardžiai, kurie originaliai rašomi ne lotyniško pagrindo rašmenimis (pavyzdžiui, kirilica, hebrajų, armėnų, kitų ne iš lotyniškos abėcėlės kilusių raidynų rašmenimis)“, – savo išvadoje pastebi Teisės departamentas, įvertinęs tai kaip prieštaravimą Konstitucijai.

Anot Seimo teisininkų, nelietuviški Lietuvos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose gali būti rašomi tik lotyniško pagrindo rašmenimis – tiek, kiek, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vertinimu, jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, jos savitumo.

Įstatymo pataisas parengę parlamentarai taip pat siūlo įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), sudarant ar keičiant rinkimų apygardų ribas, nepažeisti kompaktiškai gyvenančių tautinių mažumų teisių. Jei VRK keistų rinkimų apygardų ribas, kuriose ¼ rinkėjų priklauso tautinėms mažumoms, ji turėtų sudaryti darbo grupę, į kurios sudėtį įeina geografas, sociologas ir tautinių mažumų organizacijų atstovai.

Teisės departamentas, pasak V. Staugaitytės, šiame siūlyme įžvelgia „grėsmę lygios rinkimų teisės principui“. Seimo teisininkų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas „neatitinka iš konstitucinio lygios rinkimų teisės principo kylančių reikalavimų“.

„Nei Konstitucijos nuostatos (...), nei Rinkimų kodekse nustatytas teisinis reguliavimas nesuponuoja, kad Vyriausioji rinkimų komisija, sudarydama vienmandates Seimo rinkimų apygardas (....) turėtų vadovautis tokiais kriterijais kaip rinkėjų tautinė tapatybė, tam tikroms tautinėms mažumoms priklausančių rinkėjų skaičius rinkimų apygardose“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.

TTK posėdyje dalyvavę naują Tautinių mažumų įstatymo projekto versiją parengę LLRA-KŠS atstovaujantys parlamentarai Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski nesutiko su tokiu, jų nuomone, griežtu projekto vertinimu. Jų nuomone, įstatymo priėmimas priklauso nuo Seimo narių politinės valios.

„Nesakome, kad įstatymas yra tobulas, bet toks griežtas vertinimas, kad jis prieštarauja Konstitucijai, užkerta kelią politinei diskusijai. Pasiūlyti pakeitimai sureguliuotų ir įtvirtintų tautinėms mažumoms teisę į lygybę, į nediskriminavimą, galimybę dalyvauti viešajame gyvenime ir kitus dalykus. Rengdami projektą, orientavomės į pačią geriausią praktiką“, – sakė R. Tamašunienė.

Primenama, kad šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujas, kadenciją baigusio Seimo priimtas, buvusios Teisingumo ministrės parlamentarės Ewelinos Dobrowolskos inicijuotas Tautinių mažumų įstatymas.

Nors kai kurie politikai šio įstatymo priėmimą vadino istoriniu įvykiu, nusivylimo dėl jo turinio neslėpė LLRA-KŠS atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė. Ji apgailestavo, kad Seimas priėmė, jos vertinimu, tuščią, nieko nesprendžiantį įstatymą ir pažadėjo teikti naują dokumentą.

Šį pažadą įvykdę Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantys parlamentarai R. Tamašunienė, Č. Olševski ir Jaroslav Narkevič įregistravo naują įstatymo projektą. Jame kalbama apie tautinių mažumų religinį identitetą, asimiliacijos draudimą, gimtosios kalbos vartojimą, teisę į švietimą, asmenvardžių rašymą, taip pat siūloma numatyti galimybę vietovių ir gatvių pavadinimus rašyti tautinės mažumos kalba.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt