Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Freepik.com
Mantas LapinskasŠaltinis: Etaplius.LT
2024 m. Nyderlandų maisto ir vartojimo produktų saugos tarnybos inicijuotame tatuiruočių ir permanentinio makiažo sudėties tyrime dalyvavo 14 Europos Sąjungos šalių, tarp kurių ir Lietuva. Šiuo tyrimu siekta nustatyti, ar rinkoje esantys rašalai ir pigmentai, skirti tatuiruotėms ir permanentiniam makiažui, atitinka teisinius reikalavimus.
Tarp 52 tirtų mėginių, kuriuos sudarė 26 prekių ženklų produktai, buvo tirti ir dviejų Lietuvoje registruotų įmonių į rinką tiekiami juodos ir žalios spalvos tatuiruotėms skirti dažai. Juos surinko ir Nyderlandų mokslininkams perdavė Aplinkos apsaugos departamentas.
Gauti tyrimo rezultatai, pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros profesorės Violetos Kaunelienės, šokiravo – juk tik penkiolikoje mėginių neaptikta jokių pažeidimų.
Neatitiko ir ženklinimas, ir sudėtis
Iš 37 reikalavimų neatitikusių mėginių, dešimtyje iš jų nustatyta ženklinimo trūkumų, t. y. produkto pakuotėje nurodyta vartotoją klaidinanti informacija arba nėra pateikta įspėjimų apie medžiagas, galinčias sukelti alergiją. Net 27 mėginiuose aptikta cheminės sudėties neatitikimų – dažuose rasta neleistinų medžiagų arba jų koncentracija buvo viršyta.
Remiantis Aplinkos apsaugos departamentui perduotais tyrimo duomenimis, visuose Lietuvos tiekėjų tatuiruočių dažų mėginiuose taip pat nustatyta neatitikimų.
„Lietuvoje naudojamuose produktuose didžiausia buvo konservanto formaldehido koncentracija, viršijimas svyravo nuo 906 iki 1 354 kartų. Taip pat kai kuriuose mėginiuose iki 12,4 kartų buvo viršijama ir kito konservanto – 1,2-benzisothiazol-3(2H)-one (BIT) – koncentracija. Tatuiruočių dažuose taip pat rasta policiklinių aromatinių angliavandenilių (benzo(a)pireno, naftaleno), kurių koncentracijos kai kuriuose mėginiuose viršijo normą iki 4,8 karto, o pirminio amino orto-anisidino koncentracija kai kuriuose mėginiuose normą pranoko net 56 kartus“, – tyrimo rezultatus komentuoja KTU profesorė V. Kaunelienė.
Mokslininkė pastebi, jog mėginiuose taip pat buvo užfiksuotas ir sunkiųjų metalų normų viršijimas, pavyzdžiui, vario koncentracijos norma padidėjusi 12,8 karto. Be to, nepaisant šių dažų sudėties neatitikimų REACH reglamentui, kai kurių Lietuvos tiekėjų produktai buvo klaidingai pažymėti, kad atitinka REACH ir kitus ES teisės aktus, taip klaidinant vartotojus.
Kaip teigia Aplinkos apsaugos departamento atstovai, šie tyrimų rezultatai ir informacija apie nustatytus neatitikimus perduoti projekte dalyvavusioms įmonėms, bendradarbiavusiam ir tatuiravimo paslaugas pagal nustatytą kompetenciją kontroliuojančiam Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Be to, įkelti į „Safety Gate“ informacinę sistemą.
Galima žala – ilgalaikė
Anot KTU profesorės V. Kaunelienės, didžiausią nerimą kelia Lietuvos tiekėjų dažuose aptikta itin didelė formaldehido koncentracija.
„Formaldehidas yra 1A, t. y. aukščiausios klasės kancerogenas. Tiesa, jo toksiškumas daugiausiai pasireiškia įkvėpus. Dažuose jis yra ištirpęs, tad, veikiausiai, didžiausią riziką kelia tatuiruočių meistrams, nes yra ypač lakus“, – teigia KTU profesorė.
Anot mokslininkės, tarp lietuviškų tatuiruočių dažų mėginiuose aptiktų elementų rasta ir kitų medžiagų, priskiriamų prie sukeliančių vėžį – tai ir benzo(a)pirenas, ir naftalenas bei orto-anisidinas. Dažuose aptiktas varis, pasak V. Kaunelienės, ilgainiui gali kauptis organizme, ypač kepenyse ir smegenyse. Tai, savo ruožtu, gali sukelti neurologinių pakitimų ir sisteminį toksinį poveikį.
Be to, anot Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA), tatuiruočių ar permanentinio makiažo dažuose esančios cheminės medžiagos, net nublukus makiažui ar pašalinus tatuiruotę, organizme lieka visą gyvenimą bei gali būti pernešamos iš odos į kitus organus, pavyzdžiui, limfinę sistemą. Savo ruožtu tatuiruočių šalinimas lazeriu gali tik dar labiau paskatinti šių medžiagų pernešimą po organizmą, nes procedūros metu suskaidytos dažų dalelės ir išlaisvinti kenksmingi elementai gali lengviau cirkuliuoti po visą kūną.
„Tad, siekiant apsaugoti tiek vartotojus, tiek tatuiruočių meistrus, akivaizdu, kad tatuiruočių dažų kontrolė turi būti griežtesnė“, – konstatuoja prof. V. Kaunelienė.