Taryba pritarė: Rokiškio krašto garbės piliečio vardas – Petrui Plumpai

Rokiškis

Petras Plumpa / Evgenios Levin nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Rokiškio rajono savivaldybė

341819

2025 m. sausio 27 d. posėdyje taryba pritarė sprendimui suteikti Rokiškio krašto garbės piliečio vardą Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviui, politiniam kaliniui, 2023 m. Laisvės premijos laureatui, pogrindinės spaudos leidėjui ir platintojui, publicistui Petrui Plumpai.

Rokiškio krašto garbės piliečio vardo ženklas, skirtas už viso gyvenimo veiklą kovojant už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, krikščioniškos minties sklaidą bei meilę gimtajam kraštui, Petrui Plumpai bus įteiktas Kovo 11-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį.

Tą pačią dieną Rokiškio krašto garbės piliečio vardas bus suteiktas ir Arvydui Bagdonui, taip pat bus įteiktos savivaldybės mero padėkos.

Petro Plumpos gyvenimas ir veikla

2023 m. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas Petro Plumpos, Lietuvos disidento ir Rokiškio kraštiečio, viso gyvenimo nuopelnus, jam paskyrė Laisvės premiją. Petras Plumpa buvo neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, pogrindinės spaudos leidėjas ir publicistas, politinis kalinys, 15 gyvenimo metų kalėjęs sovietų lageriuose, pogrindinio periodinio žurnalo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika” bendradarbis.

Petras Plumpa gimė 1939 m. sausio 6 d. Ratkūnų kaime (Panemunio vls., Rokiškio aps.), tikinčioje, patriotiškoje šeimoje. Sovietų valdžos teroras, okupacijos sukeltos nelaimės nulėmė jo gyvenimo kelią – kovą su sovietiniu režimu. 1954 m. jis įsitraukė į Pandėlio vidurinės mokyklos moksleivių antisovietinės organizacijos veiklą, dalyvavo leidžiant pogrindinį laikraštį „Laisvės balsas”, platino antisovietinius atsišaukimus. 1955–1956 m. organizacija išleido šešis „Laisvės balso” numerius.

Baigęs mokyklą, 1957 m. P. Plumpa persikėlė į Kauną, dirbo Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje. Su bendraminčiais įkūrė pogrindinę jaunimo organizaciją „Laisvę Lietuvai” ir platino antisovietinius atsišaukimus. 1958 m. vasario 16-osios proga Petras Plumpa iškėlė Lietuvos trispalvę ant Petrašiūnų šiluminės elektrinės kamino. Už šią veiklą 1958 m. buvo suimtas ir nuteistas septyneriems metams kalėti lageryje Mordovijoje.

Grįžęs iš lagerio 1965 m., Petras Plumpa gyveno Suvainiškyje, vėliau Kaune, kur nelegaliai daugino pogrindinę literatūrą. 1972 m. įsitraukė į „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos” leidybą. 1973 m. P. Plumpa buvo suimtas antrą kartą, nuteistas aštuoneriems metams kalėjimo Permės lageriuose ir Čistopolio kalėjime. Kalėdamas aktyviai dalyvavo politinių kalinių protesto akcijose, rašė peticijas dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Iš įkalinimo paleistas 1981 m., P. Plumpa gyveno Kulautuvoje, nuolat sekamas KGB. Atgimimo metais Plumpa tapo „Caritas” atsakinguoju sekretoriumi, laikraščio „XXI amžiaus” jaunimo skyriaus vedėju, dalyvavo Ateitininkų federacijos atkūrime. 1991 m. dirbo Kauno miesto kultūros ir švietimo skyriaus inspektoriumi etikai, 1992–1993 m. ėjo Lietuvos saugumo tarnybos generalinio direktoriaus pareigas, 1993–2001 m. buvo Vyriausybės patarėjas religijų klausimais.

2002 m. Petrui Plumpai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas. Jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1999 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.) ir 2023 m. LR Seimo skirta Laisvės premija.

2024 m. Krikščioniškos pagalbos labdaros ir paramos fondas „Donum” išleido Petro Plumpos knygą “Kelionė į gyvenimą”. P. Plumpą sieja artima bendrystė su Pandėlio gimnazijos Šv. Onos ateitininkų kuopa.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt