Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Arvydo Žaromskio nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Baisogalos kultūros centro informacija
Šių metų festivalis tradiciškai vyko net trijose skirtingose vietovėse vienu metu, taip dar labiau įtraukiant vietos bendruomenes ir pritraukiant daugiau žiūrovų. Folkloro kolektyvų pasirodymai džiugino publiką Grinkiškyje, Skėmių kaime, o baigiamasis koncertas vyko istorinėje aplinkoje – Baisogalos dvaro parke, taip siekiant atskleisti ir architektūrinį kultūros paveldą.
Festivalio programoje dalyvavo penki folkloro kolektyvai – du iš Lietuvos: „Aidija“ iš Radviliškio, „Melnyčia“ iš Šeduvos, ir trys svečiai iš Latvijos: „Rota“ bei dvi liaudies šokių grupės iš „Silukalns“ ir „Murmastienes“. Kiekvienas jų pristatė savo šalies papročius, dainas, šokius bei apeigas, atskleisdamas tautinio paveldo unikalumą ir panašumus tarp kaimyninių kultūrų.
Baisogalos kultūros centre nuo pietų vyko festivalio svečių priėmimas. Tuo pat metu Baisogalos dvaro parke šurmuliavo seniūnijų kiemeliai, kuriuose bendruomenės ir ūkininkai siūlė paragauti savo gamintų produktų: sūrių, duonos, arbatų, vaisių cukatų, sulčių ir kitų gėrybių. Veikė tautodailininkų ir amatininkų mugė, kurioje lankytojai galėjo įsigyti autentiškų rankų darbo dirbinių.
Festivalis pasižymėjo ne tik koncertine, bet ir edukacine programa: vyko vytelių pynimo, sodų rišimo, siūlų nėrimo, papuošalų gamybos edukacijos, parodos (veltinio papuošalų, keramikos, šiaudinių sodų, tautinių juostų), interaktyvus kryžiažodis, lietuviškų patiekalų ruošimo demonstracijos ir degustacijos.
Renginį vedė aktorė Gintarė Daniusevičiūtė-Vaitkevičienė. Festivalis ne tik subūrė žiūrovus, kolektyvus, amatininkus, bet ir skatino kultūros prieinamumą, bendruomeniškumą ir etninės tapatybės puoselėjimą.
Visi kolektyvai buvo apdovanoti simbolinėmis dovanomis bei specialiai festivaliui sukurta statulėle su šventės simbolika.
Festivalio įgyvendinimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė. Renginys buvo nemokamas ir atviras visiems. Renginio įspūdinga erdve festivaliui dalijasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas.
Įgyvendinant projektą buvo siekiama parodyti lietuvių ir latvių tradicijų savitumą ir artumą, skatinti kultūrinį pažinimą, domėjimąsi savo šaknimis, o rezultatai įprasminami fotoreportažu, vaizdo reportažu, informaciniais stendais, šaržais ir straipsniais vietos žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose.
Festivalis „Nemirštanti tautos gaida“ išlieka vienu svarbiausių etnokultūrinių įvykių Šiaulių apskrityje, kuriuo kasmet didžiuojasi visa Radviliškio krašto bendruomenė.
Organizatoriai dėkoja visiems, kurie dalyvavo, žiūrėjo, klausėsi, šoko ir kitaip prisidėjo prie šio festivalio. Projekto vadovės pati didžiausia padėka šauniam Baisogalos kultūros centro kolektyvui, kuris įdėjo širdies, kad šis festivalis būtų didelė šventė.